Dauguma iš mūsų ar mūsų artimieji, draugai, pažįstami vairuoja ar bent planuoja tai daryti ateityje. Taip pat dauguma iš mūsų žino kas yra „geras vairuotojas”, kas yra „blogas vairuotojas”, o kas apskritai neturėtų sėstis už vairo. Sutikime, nemažai esame tarp mūsų tokių, kurie jau iš tolo atpažįsta, kad už vairo „boba”, „blondinė„, kliūna ir „diedukams”, „bobutėms”, na, o jau pamatyti „klevo lapą” ant automobilio, tai tarsi raudona medžiagos skiaute mosuoti prieš bulių.
Dalinamės Briuselyje gyvenančio Liudviko A. mintimis apie mus, vairuotojus, galbūt atpažinsite save, savo draugus, pažįstamus, o gal tiesiog smagiai pasijuoksite…
Vairavimo ypatumai Vakaruose
Man visuomet buvo didžiulė paslaptis, kodėl turtingose šalyse žmonės vairuoja mandagiai ir atsargiai, o vargingesnėse šalyse žmonės vairavimą labai sureikšmina, jiems vairavimas labai svarbus, jiems svarbu vairuoti, ypač svarbu kaip vairuoja kiti ir bemaž visi turi nuomonę apie vairavimą, o ypač vairuodami.
JAV didžiulį įspūdį paliko atsargiai vairuojantys žmonės, dar likus 50 metrų prieš perėją, jie jau pradeda stabdyti. Niekada nelakstantys, nelekiantys (nors ir galėtų), visada vairuojantys taip, kad būtų kuo mažesnė rizika – ypač gyvenamuosiuose rajonuose, prie mokyklų, vaikų darželių.
Mandagiai ir neįpareigojančiai vairuoja ir belgai – bent jau mano gyvenamoje Briuselio pusėje (centre ir arabų rajone, sako, būna kartais ir nemandagių vairuotojų). Padarei klaidą – persirikiavai nepažiūrėjęs, užlindai, reikia pasukti į dešinę lendant į ilgą eilę – niekas nepypina, nerėkia, nemojuoja rankomis. Įlysti į automobilių eilę užtenka parodyti posūkį.
Žmonės, kaip ir visur, kaip ir visi, daro klaidų, darau jų ir aš, darote ir jūs, daro jų ir belgai. Bet niekas dėl to nesinervina (jei tik labai stipriai neišgąsdini). Tau reikia pasukti į dešinę, o dešinėje stovi eilė bobulyčių su Renault Clio, besiruošiančių važiuoti tiesiai? Niekas nepypsės, ramiai palauks. Nors jos gal ir galėtų rikiuotis į kairę, palikdamos laisvą posūkį dešinėn, niekas dėl to nerodo agresijos ir nenervoja nei žmonių, nei savęs. Vairavimas, važiavimas automobiliu nėra sureikšmintas.
Vakariečių vairavimas atsargus, gynybinis, vairuotojas siekia kuo saugiau, kuo mažesne rizika pasiekti kelionės tikslą.
Vairavimo ypatumai Rytuose
Ko siekia vairuotojai į rytus ir pietus nuo Berlyno, nesuvokiu. Rytuose vairavimas sureikšmintas. Egzistuoja mistinė sąvoka – „vairuoti gerai”. Sąvokos apibrėžimas išplaukęs, bet greičiausiai „gero vairavimo” elementai yra gebėjimas lenkti, gebėjimas važiuoti greitai, gebėjimas nardyti tarp automobilių, gebėjimas užlįsti, gebėjimas važiuoti per geltoną.
Rytuose „bobos nemoka vairuoti”. Ypač bobos nemoka vairuoti Maskvoje, Omane, Tel-Avive, Stambule ir Vilniuje.
„Nemokantiems vairuoti” rytuose gyvenimas sunkus – kaip ir gėjai, moterys, vyresnio amžiaus žmonės, „nemokantys vairuoti” bei prastesnius automobilius vairuojantys yra diskriminuojama klasė. Vairuotojas, vežęs mus iš oro uosto su viešbučiui priklausančia nauja Audi A6, jautėsi gyvenime pasiekęs viską – jis ir vairuoja kietai, ir automobilis jo kietas, ir žmones kietus veža – jam lygių nėra, todėl reikia važiuoti labai greitai, lenkti iš dešinės, mirksėti vargšams ilgomis, kad jie trauktų savo purvinus automobilius iš kelio, kurį žvaigždėmis barsto balto pegaso traukiamos, skraidančios aukso vežėčios.
„Gerai vairuojantys” vairuotojai
Kuo žmogus mažiau išsilavinęs, tuo jis „geriau vairuoja”. „Gerai vairuojantis” visada turi griežtą nuomonę apie kitų vairavimo sugebėjimus ir tik savisaugos instinktas jį sulaiko (o pietuose ir nesulaiko) nuo tos nuomonės išsakymo viešai – išlindus per langą ir kumščiu grūmojant p***, kuris drįso prieš mirksinčią žalią sustoti, tebūnie jis kaušas, prakeiktas iki dešimtos kartos.
Visi kiti vairuojantys, o ypač diskriminuojamosios klasės („žali lapai”, bobos, senukai ir aprūdiję balti kablukai) yra debilai, maušai, kaušai, d*** ir p***. Nes tik jie daro klaidas, nes tik jie pasiklysta, nes tik jie užlenda, nes tik jie yra bepročiai, nes tik jie yra pavojingi. Herojus niekada nedaro klaidų. Niekada nepasiklysta. Visada laikosi taisyklių, o KET (pastaba: kelių eismo taisykles) žino iki pat lanksčios/standžios vilkties detalių bei važnyčiotojo žymėjimo tvarkos. Rytų herojus yra geriausias vairavimo specialistas, jis geriausiai pažįsta miestą, moka pergudrauti policiją, ir tyliai į ūsą šypsodamasis žino, kad šiam „inkile” radaro nėra.
Rytų vairavimo herojui važiavimas iš taško A į tašką B yra intensyvus, ritualinis procesas – net važiuojant 4-6 kilometrus nutinka daugybė dalykų, sutinkamos ordos debilų ir kitokių vairuoti nemokančių, daugybę kartų yra keikiamasi, linguojama galva, skėsčiojama rankomis – nes yra labai labai labai svarbu, kaip vairuoja kiti, o kiti vairuoti tikrai nemoka.
„Bobos” turi trauktis, gaidžiui įlysti neleisim, o k*** mentai stovi, och tu b*** koks debilas pralėkė, tu, gaidy, ar žiūri, kur važiuoji, kur čia mašina pasistatei, o, b***, boba atbula parkuojasi, nemoka, p***, kiek galima laukti, nu, ne, tiksliai, neįmanoma gyventi, vieni debilai aplinkui.
Visi išmano taisykles
Mokantys vairuoti turi griežtą nuomonę apie taisykles. Herojus nesisega diržų arba segasi juos tik autostradoje. Jis nekenčia automobilių, kurie nenuilsdami pypsi, jei neprisegtas diržas, ir visokeriopai su tuo kovoja – Susovas buvo nusipirkęs diržų sagteles, o Arkaška, kuriam labai norisi kietumo, kurio jis neturi, Maskvoje nusižiūrėjo fantastišką kovos su šia prievole metodiką – prisegti diržą ir sėstis ant jo. Arkaška Briuselyje dabar kiečiausias – visi važinėja prisisegę diržus, o jis nepasiduoda vakarietiškam mėmiškumui ir šlykštynėms Lexus inžinieriams – važinėja atsisėdęs ant diržo, neprisisegęs. Ir dar vyptelil, kai aš demonstratyviai atsegu diržą ir prisisegu – „ot, mėmė, diržo jam reikia.”.
Diržai galinėse sėdynėse išvis sukelia isterišką juoką – taip atskiriami grūdai nuo pelų – jei segiesi gale diržus, esi susimyžęs užsienietis, tokius sutinka tik Martono taksistai prie Vilniaus oro uosto.
Juk gale segtis nereikia – 60 km/h greičiu skrendanti apdribusi Seriogos 98 kg figūra bus minkštai, švelniai sustabdyta nuostabios VW Caddy priekinės keleivio sėdynės. Serioga net priekyje diržų nesisega, o segtis juos gale – lyg myžti atsisėdus. Po velnių, Serioga net sūnaus nesega – vyrą gi auginu, ne bobą.
KET išmanymas
Rimti vyrai turi nuomonę ir apie kelio ženklus – jie visi pastatyti nesąmoningose vietose, visi skirti tam, kad mentai rinktų kyšius, tie, kurie stato ženklus – debilai, o tie, kurie laikosi ženklų nurodytų taisyklių, turėtų iš karto padėti vairuotojo pažymėjimą ir prisiekti likusį gyvenimą važinėti visuomeniniu transportu, nes nemoka vairuoti.
Tikram vyrui KET yra nepalyginamai svarbesnis dokumentas už šalies konstituciją ar naują šalies biudžeto redakciją. Rimtas vyras turi turėti griežtą nuomonę apie naujausius KET pakeitimus, juos sekti, domėtis ir diskutuoti apie juos su draugais. Yra tik viena rūšis KET pakeitimų, kuri palydima pritariamu linktelėjimu – greičio apribojimų mažinimas.
O jei liepė visus metus važinėti įjungus artimas šviesas… P***, furoras kyla toks, kad galima pagalvoti, kad lenkai Vilnių atsiima. Vyrai savaitėmis, mėnesiais lieja disleksinius tekstus forumuose ir komentaruose, kviesdami kilti ir nepasiduoti visuotiniam supuvusios valdžios sąmokslui. Tokio pažeminimo pasaulis nematė – su šviesom vasarą važinėti. Vyrai ir formulių priskaičiavo, rodydami, kiek papildomo kuro suvartos vairuotojai šalyje (Lukoil’o, ne kitaip, sąmokslas). Artimos šviesos vasarą kelia pavojų – akins priešprieša važiuojančiuosius. Bet svarbiausia – tai dar vienas būdas šlykštynėms mentams nulupti litų iš vargšų vairuotojų.
Didžiausi priešai
Mentas. Tikras vyras iš Rytų neturi didesnio priešo. Kelių policija yra velnio sėkla, organizacija, sukurta 9 pragaro rate, juodieji raiteliai, nešantys ligas ir nelaimes, neduodantys gyventi, lėkti, džiaugtis gyvenimu. Mentai visada neteisūs. Visada. Su mentais visada reikia 25 minutes ginčytis – o kaip nesiginčysi, juk herojus, pamenate, niekada nedaro klaidų ir visada laikosi KET. Sustabė p*** – tikrai ne aš, tikrai buvo žalia, čia ne mano greitis, tas ženklas ne tą sako, tikrai negėriau, radaras nesertifikuotas, alkotesteris pareguliuotas, och, jūs, k***, šlykštynės. Jei nesiginčysi su policija – esi durnas, pasiduodi sistemai, leidiesi apgaudinėjamas, nes policininkai visada stengiasi apgauti herojų ir išvilioti iš jo pinigų.
Paklausius tikrų vyrų, visi policininkai yra chamai, agresyvūs, sukti, o svarbiausia – nemoka KET, neprisistato pagal taisykles, yra nemandagūs. Aš, pvz., per 10 metų, kuriuos vairavau Lietuvoje, nemačiau nė vieno policininko, kuris elgtųsi nemandagiai, tujintų mane, nepasisveikintų, nepaaiškintų dėl ko sustabdė. Nė vieno. Visi buvo mandagūs, profesionalūs, greiti – padarei pažeidimą, susimokėjai, užgaišai 5 minutes.
Tikras vyras, net jei ir teko pripažinti (tik niekam nesakykite), kad pasuko po ženklu („tų k*** mentų visur pilna”), turi bent jau pasityčioti iš jų. Pap***, paerzinti, pažeminti. Na, o kaip kitaip? Jie drįso mane sustabdyti. Mane!
Negaili patarimų
Rytų vairuotojas, tas išdidus arabišku žirgų stepėmis lekiančio Tamerlano palikuonis, kaip ir priklauso tikram, tradicinių tvirtų vertybių besilaikančiam vyrui, yra sukaupęs milžinišką folkloro archyvą.
O, jei tik boba nebūtų vaikų pripratinus prie durnų pasakų apie Jonuką ir Gretutę, tikras vyras-vairuotojas galėtų valandų valandomis, mėnesių mėnesiais vaikams pasakoti nesibaigiančias istorijas apie tai, kaip jis buvo sustabdytas Blogųjų policininkų, kaip narsiai su jais kovėsi iki paskutinio kraujo lašo, kaip jie bandė iš jo išvilioti litų už diržus, ir kaip jis nugalėjo, išvadindamas juos p***, gaidžiais ir debilais. O jei herojus ir suklupo, jei jį ir nugalėjo Blogieji policininkai, ir teko sumokėti baudą – jis taip paprastai nepasiduoda, ir išlipdamas iš mentų mašinos, pasakė jiems tokį dalyką, kad jie išsižioję dar 10 minučių sėdėjo. Tikras vyras turi mokėti daug istorijų apie tai, kaip jis kovėsi su mentais, laimėjo, pralaimėjo, kaip įžvelgė jų klastą, išvengė jų pinklių, nesumokėjo ar sumokėjo mažiau, ar išsisuko.
Tad nenuostabu, kad tokioje rūgštinėje aplinkoje, kurioje ant kiekvieno kampo tyko mentas riestais į save nagais, kur gatvėse knibžda teises nusipirkusių debilų, bepročių ar dar blogiau, bobų, mandagumui vietos nelieka. Nes ant galvos gi užlips, nesupranti? Jei čia kiekvieną praleidinėsi, tai kur nuvažiuosi? O svarbiausia – būdamas mandagus, debilams ir gaidžiams leisi daryti klaidas, ir jie juk nieko neišmoks. Nes….
…. vairavimo herojus iš Rytų turi aukštesnių idealų nei saugus nuvykimas iš taško A į tašką B. Juk kiekvienas tikrai mokantis vairuoti širdyje yra Pedagogas. Ir ne šiaip pedagogas – pedagogas iš pašaukimo, iš didžiosios P. Jis pamokys bobą rodyti posūkį – neleis jai persirikiuoti. Jis pamokys gaidį KET – neleisti įlysti prieš save. Jis pamokys kelių erelį – aplenks per dvigubą ištisinę ir kirs per stabdžius. O kaip kitaip? Kaip kitaip? Juk visi debilai, jei jų nemokysi, kas čia darysis? a?
Jie viską moka
Kad ir kokie stiprūs tikrieji Rytų vairuotojai bebūtų, net ir jie turi autoritetą. Dažnai klaidingai manoma, kad Rytų vairuotojai gerbia didelius automobilius. Tai netiesa – troleibusas gerokai didesnis už „Cayenne”, bet tikras vairuotojas niekada nepraleis Marjos Pavlovnos jau 45 metus bandančios iš stotelės troleibusą kairėn išsukti. Rytuose vairuotojai gerbia tik vieną kelių fenomeną – brangų automobilį tamsintais stiklais. Rytų vairuotojo jausmai brangiam automobiliui tamsintais stiklais yra sumišę. Sodietis gerbią carą, kartu jo prisibijo, kartu ir kiek jam pavydi, šiek tiek slapčia ir nekenčia, bet svarbiausia – nenori turėti su juo problemų.
Nes mongolų, totorių ir kitokių karaimų plėšimai 13 amžiuje tikrai nepamiršti. Nieko gero negali tikėtis iš niūraus veido raitelio, jojančio link tavęs ant juodo, gražiai papuošto grakštaus žirgo. Ar bizūnu perlies, ar stogą uždegs, ar dukrą pagrobs – valstietis turi būti atsargus. Tad iki šiol valstiečiai atsargiai elgiasi su juodais, grakščiais, daug galios turinčiais Miuncheno ar Štutgarto veislės ristūnais. Nes pasąmonėje vis dar gyvos 1992-1994 metų istorijos apie tai, kaip iš tokio juodo automobilio išlipa rimtas bachūras odine striuke ir beisbolo lazda išdaužo „šeštuko” langus. Gal ir senokai kas begirdėjo tokį įvykį, bet valstietis turi būti atsargus. Su tais mašinų draudimais vistiek niekas neaišku, neveikia turbūt tie draudimai, niekas ten jokių pinigų neduos, ir valstietį vistiek apgaus. Todėl Rytuose X5, ML, Cayenne, kruzakai statistiškai dažniau praleidžiami, įleidžiami, jų nepakirtinėja ir jiems nepypsi. Atsargus valstietis – gyvas valstietis, būtų kvaila prieš bajorą šokinėti.
Kodėl Rytų herojai vairuotojai tokie?
Akis man atvėrė vienas itin išsilavinęs bičiulis, kuris, vieno pokalbio panašiomis kultūrinėmis temomis metu, atkreipė dėmesį į faktą, kad Rytų šalyse miestų gyventojai yra iš esmės valstiečiai tik prieš vieną, dvi ar tris kartas išrauti iš sau įprastos sodžiaus aplinkos, ir įkišti į keistą, neįprastą miesto aplinką.
Sodžiaus simboliai Rytuose gyvi – arklys, vežėčios – svarbiausi valstiečio statusui. Kaimietis didžiuojasi mokąs joti ant darbinio arklio be balno (diržai). Valstietis su meile sekmadieniais išbrinko ratus, pašeria, iššukuoja arklį. Jis nekenčia dvaro prievaizdo, o dvarininką gerbia. Sodietis neįpratęs prie grūsties, daugybės žmonių – jis nejaukiai jaučiasi mieste, yra įsitempęs, dėl to pyksta, o pyktį išlieja ant kitų – pro automobilio langą.
Liudvikas A.
http://www.freeimages.com nuotr.
vilkmerge.lt už šio straipsnio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi straipsnio autoriaus nuomonė.
{jcomments on}
