Ukmergės kraštotyros muziejuje surengta respublikinė konferencija „Lietuvos valstybės prezidento institucijai 100“. Konferencijoje, kurią moderavo Dalia Kutraitė, klausytojams – istorikams, mokytojams, mokiniams, A. Smetonos asmenybe besidomintiems ukmergiškiams pristatyti keturi įdomūs pranešimai, kolektyvinė monografija, atsakyta į žiūrovų klausimus.
Pirmasis tribūnoje pasirodė istorikas, profesorius, diplomatas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Alfonsas Eidintas, perskaitęs pranešimą „A. Smetonos vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybę“. Pranešimo pradžioje profesorius prisiminė, kad dar prieš 30 metų Ukmergės Sąjūdžio laikraštyje „Aistuva“ buvo rašoma apie Lietuvos valstybės atkūrimą. Jau tada buvo atskleistas Antano Smetonos, kaip Lietuvos valstybės atkūrimo lyderio vaidmuo. Savo kalboje pranešėjas papasakojo apie Lietuvos padėtį baigiantis pirmajam pasauliniam karui, pirmuosius jaunos Lietuvos valstybės žingsnius.
Justina Minelgaitė-Plentienė pranešime „Prezidento rūmai Kaune 1919-1940 m.“ pasakojo apie rūmus Kaune, kurie, laikui bėgant, tapo svarbiausiu valstybės pastatu tarpukario Lietuvoje, apie jo kaimynus, tradicijas rūmuose.
Profesoriaus A. Eidinto mokinys, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, kalbėdamas apie „Prezidento A. Smetonos indėlį lietuvybei ir valstybės kūrimui“ paminėjo, kad tokio Prezidento, koks buvo Antanas Smetona, Lietuva neturės dar ilgai. Ir savo kalbą baigė pirmojo karininko Antano Juozapavičiaus, žuvusio už Lietuvos laisvę 1919 m., žodžiais: „Aš esu lietuvis. Tai mano garbė“.
Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkas Raimondas Ramanauskas pranešime „Mūsų kraštietis prezidentas A. Smetona“ pasakojo apie Prezidento ryšį su gimtuoju kraštu, išanalizavo jo vaikystę, gimtinės istoriją.
Humanitarinių mokslų daktarė Ingrida Jakubavičienė, Justina Minelgaitė-Plentienė, Marija Navickaitė ir Raimonda Rickevičienė pristatė savo pačių parašytą kolektyvinę monografiją „Prezidento rūmai Kaune“.
Konferencijos klausytojai domėjosi, kokia būtų Lietuva, jei ji būtų monarchija, kas būtų valdžioje jei nebūtų 1926 m. perversmo, kaip vertinamas Antano Smetonos pabėgimas į užsienį 1940 m. A. Dudavičius A. Smetonos gimnazijos moksleiviams padovanojo Antano Smetonos raštų, kalbų ir darbų rinkinio 1 tomą.
