Reformos švietime dar tęsiasi

    1128
    0

    DSCF2143

    Rajono laukia dar viena švietimo sistemos pertvarka. Iki vasario 1 dienos rajono taryba turi patvirtinti savivaldybės bendrojo ugdymo  mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metams planus. Todėl jau dabar Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Dalė Steponavičienė visuomenei pristatė švietimo padėtį rajone ir būsimos pertvarkos galimybes.

    Į pristatymą atėjo rajono meras Algirdas Kopūstas, savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys, jo pavaduotoja Jolanta Kanapeckienė, ugdymo įstaigų vadovai, mokyklų bendruomenių nariai, žmonės, kurie domisi švietimo sistemos pertvarka. Tačiau pristatymas rajono tarybos narių, netgi priklausančių švietimo, kultūros ir sporto komitetui, nesudomino. Į jį atėjo tik vienas rajono tarybos narys – Rolandas Janickas.

    Mokyklų tinklo pertvarką lemia 2011 metų kovo 17 dieną priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Priimti naują tinklo pertvarkos planą skatina kitais metais baigiantis galioti Ukmergės rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metams bendrasis planas. Naujo plano strateginis tikslas – sudaryti prielaidas ir sąlygas daug aukštesnės kokybės švietimui bei veiksmingesniam išteklių mokykloms paskirstymui. Įgyvendinant ankstesniais metais iškeltus planus buvo pasiekti beveik visi tikslai.

    Pasakodama apie rajono švietimo sistemą vedėja vardino pagrindinius pasikeitimus. Nuo 2008 metų Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla tapo gimnazija.

    Kai kurios pagrindinės mokyklos reorganizuotos į pradinio ugdymo skyrius, prijungtus prie didesnių mokyklų. O kai kurie pradinio ugdymo skyriai uždaryti išvis. Per laikotarpį nuo 2005 metų nebeliko Krikštėnų pagrindinės mokyklos. Laičių pagrindinė mokykla prijungta prie Senamiesčio pagrindinės mokyklos, joje mokosi tik pradinukai. Uždaryti Žemaitkiemio pagrindinės mokyklos Valų ir Deltuvos pagrindinės mokyklos Atkočių pradinio mokymo skyriai. Jakutiškių pagrindinė mokykla reorganizuota į Deltuvos pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių. Nebėra Veprių vidurinės mokyklos Pageležių ir Šešuolių  pagrindinės mokyklos Liaušių pradinio ugdymo skyrių. Įkurti du universalūs daugiafunkciniai centrai Baleliuose ir Rečionyse. Mokyklų čia nebėra. Nuo 2010 metų rugsėjo Lyduokių pagrindinės mokyklos mokiniai važinėja mokytis į Želvos vidurinę mokyklą.

    Daugiausia aistrų sukėlė sprendimas, kad „Šilo“ ir Užupio vidurinės mokyklos taps pagrindinėmis. Jose jau nuo šių metų rugsėjo nebėra 11-tų klasių. Kalbėdama apie šį sprendimą vedėja sakė, kad įsteigus dvi gimnazijas skirtingose upės pusėse, truktų mokinių mokytis jose,  vieną gal net reiktų uždaryti. „Šilo“ mokykla, jai tapus gimnazija, stovėtų pustuštė. O triukšmą dėl gimnazijų steigimo, pasak vedėjos, daugiausia prieš rinkimus kelia politikai.

    Taip per 7-rius metus Ukmergės rajone švietimo įstaigų sumažėjo nuo 35 iki 31.

    Mokyklų reorganizavimą ar, netgi, uždarymą lemia mažėjantis vaikų skaičius rajone. Per septynerius metus, nuo 2005 metų vaikų mokyklose sumažėjo 2149. Vaikų į pirmą klasę ateina mažiau negu užregistruojama rajone. Pavyzdžiui, 1998 metais vaikų rajone buvo užregistruota 472, bet į pirmas klases vėliau atėjo tik 446 vaikai. 2006 metais rajone užregistruoti 359 vaikai, bet į mokyklas pirmokų šiais metais atėjo tik 319. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad 11 procentų vaikų į mokyklas neatėjo. Daugiausia tai lemia emigracija, vaikai gyventi išvyksta į kitus rajonus.

    Mažėjantį mokinių skaičių mokyklose lemia ir mažėjantis gimstamumas. Jei 1995 metais rajone gimė 555 vaikai, tai 2010 metais tik 356.

    2011-2012 mokslo metais 1-4 klasėse kaime vienas mokytojas mokė vidutiniškai 9,9, mieste – 19,5 vaiko. 5-10 klasėse kaime vienam mokytojui teko 14 vaikų, mieste – 21,4. 11-12 klasėse vaikų gerokai daugiau. Šiose klasėse kaime vienam mokytojui tenka 18,6 vaiko, mieste – 27,2.

    Daugėja vaikų, lankančių Meno mokyklos dailės ir muzikos skyrius. Jei 2006-2007 mokslo metais tuometinę dailės mokyklą lankė 134 mokiniai, arba 2,04 procento nuo bendro mokinių skaičiaus, tai šiais mokslo metais dailės skyrių lanko 349 mokiniai, arba 5,3 procento nuo bendro mokinių skaičiaus. Muzikos mokyklą 2006-2007 mokslo metais lankė 204 mokiniai, arba 4,3  procento nuo bendro mokinių skaičiaus. Šiais mokslo metais muzikos skyrių lanko 378 mokiniai, arba 7,9 procento nuo bendro mokinių skaičiaus.

    Sporto mokyklą 2006-2007 mokslo metais lankė 832 mokiniai, kas sudarė 12,6 procentus nuo bendro mokinių skaičiaus, Sporto centrą 2011-2012 mokslo metais lankė 770 mokinių, arba 16,1 procento visų rajono moksleivių. Kadangi vaikų, lankančių neformaliojo ugdymo mokyklas, procentas didėja, D. Steponavičienė klausė, kad gal verta pagalvoti apie teatro ar choreografijos studijas Meno mokykloje.

    Svarbiausias dalykas, dėl kurio iki kitų metų pradžios mokyklos turi apsispręsti, tai – kokį kelią jos pasirinks ateityje. Numatyti keli bendrojo ugdymo mokyklų tipai: pradinė mokykla (1-4 klasės),  progimnazija (1-8 klasės), pagrindinė mokykla (1-10 klasės), vidurinė mokykla (1-12 klasės), gimnazija (8-12 klasės).

    Tai, kad į švietimo tinklo pristatymą atėjo tik vienas rajono tarybos narys (rajono tarybos narė Angelė Jokubynienė atėjo į pristatymo pabaigą) nustebino tiek rajono vadovus, tiek pristatyme dalyvavusius pedagogus. „Kaip tarybos nariai priiminės sprendimus, neįsigilinę į problemą, nežinodami situacijos? O gal tarybos nariams viskas aišku ir jie viską žino?“ – klausė pastarieji.

    vilkmerge.lt

    svt

    svt1

    svt2

    svt3

    svt4

    svt5

    svt6

     

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia