Prieš besibaigiant LR Seimo pavasario sesijai socialdemokratai pritarė pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis nutarta iki 2016 metų gruodžio 31 dienos pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui.
Iki šiol galiojusiame įstatyme buvo numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas šilumos energijai turėjo būti taikomas iki šių metų liepos 1 dienos. Pradėjus taikyti standartinį 21 procento dydžio PVM tarifą, gyventojų išlaidos šildymui ir karštam vandeniui išaugtų apie 10-12 procentų.
Daugumai Lietuvos gyventojų šilumos energija tiekiama centralizuotai, todėl, panaikinus lengvatą, daugiausiai nukentėtų daugiabučių namų gyventojai, gaunantys mažas arba vidutines pajamas. UAB „Ukmergės šiluma“ pardavimų skyriaus duomenimis, šiandien įmonė aptarnauja 7237 abonentus visame rajone. Į šį skaičių įeina tiek ugdymo įstaigos bei įmonės, besinaudojančios centralizuotu šildymu ir mokesčius mokančios iš savivaldybės biudžeto lėšų, tiek ir privatūs vartotojai. Įvertindami tai, kad abonentas yra vienas, o bute dažniausiai gyvena keli asmenys, suprantame, kad šilumos vartotojų, kuriems lengvata aktuali, skaičius išauga kelis kartus, juk kalbama apie šeimos pinigus. Padidėjus šildymo ir karšto vandens kainai, būtų išleidžiama daugiau lėšų kompensacijoms už šildymą mažas pajamas gaunantiems asmenims. Ukmergės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius mane informavo, kad kompensacijos už šildymą 2015 metų I ketvirtį buvo suteiktos 3703 rajono gyventojams, o per šį trijų mėnesių laikotarpį išmokėta bendra pinigų suma – 198 144 eurai. Panaikinus lengvatą, šie skaičiai dar padidėtų.
Vyriausybės skaičiavimu, lengvatos pratęsimui iš valstybės biudžeto reikės apie 20-21 mln. eurų. Nuo savęs noriu pasakyti, kad tikrai yra pagrįstų abejonių šia lengvata. Reikia pripažinti, kad tokia lengvata nėra labai geras dalykas, nes ją gauna ir didesnes pajamas turintys gyventojai, kurie naudojasi centralizuotai tiekiamu šildymu, o individualių namų šeimininkai, kurių šeimos pajamos, nors ir nėra didelės, panašios lengvatos negauna. Šioje vietoje, mano manymu, ateityje reikėtų ieškoti tinkamesnio mechanizmo, kaip sumažinti šildymo kainos naštą tik tiems, kam to tikrai reikia.
Nors, kaip jau minėjau, lengvatos taikymas nėra pats geriausias variantas, tačiau šiandieną akivaizdu, kad daugumui žmonių pataisa dėl PVM lengvatos pratęsimo yra labai svarbi. Sunkiau besiverčiančioms šeimoms tai – didelė parama. Socialdemokratų vadovaujama koalicinė vyriausybė žingsnis po žingsnio didina tiek minimalų darbo užmokestį, tiek kultūros darbuotojų bei kitų sričių specialistų atlyginimo koeficientus, grąžina neteisėtai sumažintas pensijas ir jas padidino, tad tikėtina, kad iki 2016 metų pabaigos Lietuvos gyventojų vidutinės pajamos padidės, lengvata žmonėms bus nebe tokia aktuali, tuomet ir bus galima kalbėti apie jos panaikinimą.
Įstatymo pataisa įsigaliojo nuo liepos 1 dienos.
Lietuvos Respublikos Seimo narys
Arūnas DUDĖNAS
Užs. nr. 164
