Žiemai prasidėjus, nespėja išausti ir vėl temsta. Gamta apmirė ir sustingo laukime. Keistas jausmas apima žmones, atrodo, kad saulė nusileis ir daugiau nepasirodys. Krikščionybė saulės grįžimo laukimą sutapatino su adventu.
Norėdami daugiau sužinoti apie ikikalėdinio laikotarpio papročius, Antakalnio pradinio ugdymo skyriaus mokiniai dalyvavo Ukmergės Kraštotyros muziejaus rengiamoje edukacinėje pamokoje ,,Ir atėjo Kalėda“.
Patogiai susėdę ant kėdžių, muziejaus aplinkoje pradinukai žiūrėjo filmuotą medžiagą apie adventinį laikotarpį. Advento vakarai – tai kaimo žmonių pabuvimai kartu, per kuriuos dirbami nesunkūs ir neskubūs darbai: verpiama, plėšomos plunksnos, taisomi pakinktai… Iš didesnių darbų gruodį būdavo likęs linamynis. Mokiniai turėjo galimybę patys pabandyti brauktuve išvalyti spalius, pašukuoti specialiomis šukomis, apžiūrėti verpimo ratelį.
Vakarų Lietuvoje buvo žinomas gražus advento paprotys vakarieniauti ant stalo padėjus vainikėlį, kuriame uždegama žvakė. Po savaitės ten turėtų degti jau dvi, dar po kitos – trys žvakės. Suplevens keturios liepsnelės – štai ir šv. Kalėdos! Taip sukuriama nepakartojama jų laukimo nuotaika.
Sodų rišimas lietuviams buvo tarsi meditacija ilgais advento vakarais. Kad sodas pavyktų, kad jo šiaudeliai neskilinėtų, namuose turėdavo tvyroti ramybė. Negalima buvo trankyti durų, neleisdavo bėgioti ir dūkti vaikams. Šiaudų sodai buvo veriami visoje Lietuvoje ir buvo svarbi tautos papročių dalis: sodas buvo kabinamas virš kūdikio lopšio; per vestuves gražiausius linkėjimus jaunajai į sodą supindavo pamergės, sodais buvo puošiami namai, kaip turtingo gyvenimo linkėjimas sodas buvo dovanojamas ir jaunavedžiams; jį suverdavo ruošiantis Kūčioms ir Velykoms.
Kai atsirado Kalėdų eglutės, lietuviams net nereikėjo svarstyti, kuo jas puošti. Tam puikiai tiko atskiri sodų elementai – reketukai, paukšteliai, žvaigždutės.
Lietuvoje dar gyva sodų pynimo tradicija, tačiau, kaip bebūtų gaila, šia tautodailės šaka užsiimančių meistrų likę labai nedaug. Šiandien retas lietuvis, paklaustas apie šiaudinius sodus, ką nors žino. Dažniausiai jie yra parodų eksponatai arba suvenyras užsieniečiui.
Nors sodų rišimas reikalauja didelio susikaupimo, kantrybės ir patirties, visi mokiniai įveikė šią nelengvą užduotį. Jie namo parsivežė po žaisliuką eglutei, sukurtą savo rankomis.
Ukmergės ,,Šilo“ pagrindinės mokyklos Antakalnio pradinio ugdymo skyriaus mokytojos Edita Leleikienė ir Vilma Šlubelienė
