Mintį apie šviesių sielų vakarą, kuriame nors trumpam pabėgtume nuo šešėlių ir pilkumos laukiant šv. Kalėdų atėjo tarsi savaime, juk ypač dabar ilgiausių naktų apsuptyje mes jaučiame slegiantį netikrumą, kažkokią užplūstančią baimę.
Vieni sako: it cunamio banga atšliaužia į sąmonę depresijos, užgulančios protus ir širdis tos tamsos karalijos atšvaitais. Kiti kalba apie žmonių didėjantį susvetimėjimą, apie globalizacijos grėsmę, kai tikrosios vertybės: rūkas virš ežero, ramybė prie laužo, neskubi kalba apie gyvenimą ir darbą – tapo vos ne muziejinė atgyvena, kažkur iš dinozauro laikų…
Todėl kaip niekad svarbu susieiti ir pasakyti vienas kitam šiltą žodį, paspausti ranką, pasiklausyti naujų kūrybos padiktuotų minčių ar išgyvenimų, nes vienatvė ir nereikalingumo jausmas kerta per sielos šaknis: virsta žmonės, kaip audrų pakliudyti medžiai, nežinodami kodėl taip atsitinka.. O trūksta tiek nedaug: mūsų visų išsikalbėjimo.
Tad fotografas Albinas Kuliešis, kurio studijoje „Žvilgsnis“ buvo organizuojamas poezijos ir muzikos vakaras, pakvietė prie židinio poetus: Giedrę Jarmalavičienę, Gintautą Stankaitį, Antaną Guzelį iš Želvos, Alvydą Padriezą iš Stanislavuvkos kaimo, Janiną Audzijonienę, gyvenančią Daumantiškių kaime, taip pat dabar Ukmergėje gyvenantį ukrainiečių rašytoją Liubomir Frankiv, kuris vėliau vakaro metu paskaitys savo eilių ukrainietiškai… A. Kuliešis susiskambino su muzikos mokytoja Angele Adamoniene, kurios paprašė, kad jos vadovaujamos violončelės klasės mokiniai iš Meno mokyklos pagrotų poezijos mylėtojams klasikinių muzikos kūrinių.
Rodos, taip įprasta: ugnies plevenimas vakaro metu židinyje, simboliškai uždegtos žvakutės, ir A. Unikauskaitės (8m.) pagrotas J.S Bacho „Menuetas“, ir violončelininkių ansamblio atlikti kompozitoriaus A. Sviridovo sukurti romansai, paskui palengva surandantis savo kelią poetinis žodis, kartais plaukiantis tiesiog iš širdies slėpinių… prikėlė paprastą kaip metamorfozė – stebuklą.
„Jei tavyje/ Dvasia užgeso/ tu jau tapai nakties draugu…/ Bandysi nešt/ iškris iš rankų/ Nes pasirodys per sunku,“ – sakė Albinas Kuliešis. Arba: „ Pabučiuok mane taip, / Kad naktis neskaudėtų, / Tik trumputis „restart“, / Redaguok mano sąmonę… savo lūpų dažais, / Tu pradėk – nepradėtą,“ – savo ieškojimus išsakė Antanas Guzelis. Arba: „ Vienatve!/ Tu esi tokia žiauri,/ Kai Dievas taip aukštai,/ O žmonės svetimi…/ Kaip lapas, vėjo plakamas, skrendu -/ Gal kas priglaus,/ O gal užmins kietu padu“… – guodžiasi Janina Audzijonienė, kilusi iš Joniškio…
Kūrybos šaltinių, kurių ieško menininkai, visada atrasi savo sielos gelmėse. Jie duoda signalą ir impulsą nors trumpam susigrąžinti iš praeities potyrių ar iš šių dienų refleksijų tapatybės su pasaulio Dvasia turinį…
Todėl gruodžio 9 – osios vakarą studijoje, papuoštoje įrėmintais paveikslais ir fotografijomis, ta tema kalbėjęs istorikas Stanislovas Budraitis prisiminė tarsi alegorinį tapusį savo plaukimą jachta į Suomiją, kur 1991 metais pajūrio miestelio suomiai ieškojo Lietuvos vėliavos, tos naujosios, tikros, prieškario Lietuvos. Kaip įprasta, sutinkant laivus iš svetimos šalies, reikia juos pagerbti iškeliant tos tautos vėliavą ant stiebo krantinėje… Istoriko mintis susidėliojo į tai, jog praradome orientyrus, už kuriuos mes esame gerbiami pasaulyje. Pagarbos ir orumo lietuviams dabar labai trūksta… Nustumti į pašalius tikras vertybės reiškia, sakė Stanislovas Budraitis, sunaikinti savo mentalitetą, tautinę savimonę… Mus suomiai tada, pabrėžė istorikas, prieš dvidešimt metų, pagerbė kaip laisvos šalies piliečius… O dabar per greitai „pavirtome globalistais“… Reikia valyti savo mintis, kartojo jis, kad sugrįžtume į švarių sielų sodą…
Kęstutis Česnaitis
Albino Kuliešio ir Stanislovo Budraičio nuotraukos
Styginių instrumentų ansamblis: violončelėmis groja A. Adamonienė su savo mokinėmis:
Solo violončele groja A. Unikauskaitė (8m.)
Galija Juknyte, Gabrielė Juknyte bei Jovita Girnyte
Poetai G. Jarmalavičienė ir A. Kuliešis
Poetė J. Audzijonienė
Ukrainiečių rašytojas Liubomir Frankiv
Poetas G. Stankaitis
Poetas A. Guzelis
Poetai A. Padriezas ir A. Kuliešis
Istorikas St. Budraitis
