Paauglystė – sunkus žmogaus gyvenimo laikotarpis. Paaulystėje intensyviai vyksta socializacijos procesas, kai perimamos visuomenės socialinės normos, vertybių sistema, socialiniai vaidmenys, tobulėja, auga ir bręsta pati asmenybė, atsiranda vis didesni poreikiai.
Didžiąją savo dienos dalį paaugliai praleidžia mokykloje. Čia jie turi draugų, kurie juos palaiko, supranta, sprendžia tas pačias aktualias problemas. Tačiau kintančioje visuomenėje, keičiasi ir paaugliai, jų bendrieji poreikiai. Tai, kas buvo svarbu anksčiau, tampa įprasta, būtina. Tačiau bendrieji žmogaus poreikiai, kaip supratimas, meilė, saugumas, liks svarbūs visada.
Siekiant išsiaiškinti šiuolaikinių paauglių poreikius ir jų tenkinimo galimybes mokykloje, Ukmergės rajono Vidiškių pagrindinėje ir Ukmergės ,,Užupio“ vidurinėje mokyklose buvo atliktas tyrimas, kurio metu apklausta 155 paaugliai, kurie mokosi penktose – devintose klasėse. Taip pat tyrime dalyvavo 55 įvairiuose Ukmergės miesto ir rajono mokyklose dirbantys pedagogai.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad didžiajai daugumai paauglių mokykloje sudaromos geros sąlygos tenkinti saviraiškos poreikius – reikštis kūrybiškai, ugdyti sportinius, meninius gebėjimus, pripažinimo ir priklausymo grupei poreikį, siekti išsilavinimo. Visgi, daugiau nei pusė 5 – 9 klasių mokinių nesijaučia pakankamai saugūs mokykloje ir mokyklos aplinkoje. Saugumo poreikis glaudžiai susijas su bendravimo poreikiu. Saugumo poreikis motyvuoja paauglį aktyviau bendrauti. Jausdamasis saugus mokykloje, paauglys jaučiasi laisvesnis, labiau pasitiki kitais.
Nors 79% apklausoje dalyvavusių moksleivių, teigė galintys aktyvioje mokyklos veikloje komunikuoti, diskutuoti, dalintis mintimis ir idėjomis, vis dėl to, tyrime dalyvavusieji negalėjo teigiamai įvertinti bendravimo poreikio tenkinimo galimybių mokykloje. Mokymo įstaigose jaunuoliai pasigenda nuoširdaus supratimo, gebėjimo išklausyti jų problemas, jiems patarti. 46 % tyrime dalyvavusių moksleivių teigia, jog negalėdami pasireikšti, būti išklausyti mokykloje, ieško supratimo neformaliuose draugų grupėse, kurios gali daryti ir neigiamą įtaką paauglio doroviniam vystymuisi.
Patys mokytojai, dalyvavę apklausoje taip pat prisipažino, dėl laiko stokos, mokymo programų sudėtingumo, pedagogai neskiria pakankamai dėmesio paauglio pasisakymams, jo minčių išklausymui, todėl bendravimo procesas tampa vangus, neleidžiantis mokiniui visapusiškai atsiskleisti. Tačiau mokymas ir mokymasis nėra vien tik dalyko žinių perteikimas, įgijimas pamokose. Siekiant sukurti visapusiškai efektyvų mokymo procesą, pedagogai turėtų rasti laiko nuoširdžiam bendravimui su mokiniais pertraukų metu ar po pamokų. Nors pedagogų darbas įtemptas, reikalaujantis nemažai pasiruošimo, tačiau kartais gilus pokalbis su mokiniais gali duoti geresnių rezultatų, nei gerai išdėstyta pamoka.
Taigi, mokymo įstaigos siekdamos savų tikslų, turėtų nepamiršti, kad svarbiausias čia yra ugdytinis ir jo poreikiai, todėl vertėtų labiau sustiprinti mokinių ir mokytojų tarpusavio ryšius, gerinti trišalį mokinių, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimą. Tokiu būdu būtų siekiama ne tik kokybiško bendravimo, bet ir geresnių rezultatų mokymosi procese.
Vilniaus pedagoginio universiteto švietimo kokybės vadybos magistrantė Giedrė Šuminskaitė
vilkmerge.lt archyvo nuotr.
