Ukmergės kraštotyros muziejuje gruodžio 7 d. atsidarė paroda skirta mažiesiems. Tai vaikų žaislų gamintojų paroda, kuri veiks iki Sekminių (2013 m. gegužės 19 d.). Šios parodos tikslas suburti visus kuriančius savo vaikams gražius dalykus.
Išmaniuosius žaisliukus sukūrė Ukmergės krašto supermamos, supertėčiai, superseneliai ir močiutės, tautodailininkai, menininkai, darželių auklėtojos (17 autorių) ir net viena įmonė (Universalūs medžio dirbiniai). Mažytėje parodų salytėje sutilpo net 125 su didžiausia meile sukurtų „zabovų“. Beje, reikėtų paminėti, jog dauguma šių žaislų yra draugiški aplinkai, nes jie pagaminti iš ekologiškų medžiagų: medžio, vilnos, lino, molio, medvilnės.
Idėja surengti šią ir prieš porą metų rengtą panašią parodą muziejuje „Vaikų žaidimai ir pramogos. XIX a. pab. – XX a.“ inspiravo labai įdomi medžiaga iš Vaitkuškio dvaro istorijos. Viename lenkiško leidinio „Magazyn Wilenski“ straipsnyje (kurį į lietuvių kalbą išvertė muziejininkas Raimondas Ramanauskas), buvo atspausdinti paskutinio Vaitkuškio dvaro palikuonio Eustachijaus Kosakovskio vaikystės prisiminimai. Šie vaizdingi praeities pasakojimai labai įkvepiantys ir neįtikėtinai artimi šiandieniniam vintažo paveiktai visuomenei…
Žaislai eksponuojami parodoje yra labai saviti, pulsuojantis meile vaikui. Juose atsiskleidžia savitos šeimų gyvenimo vertybės. Štai autoriai Sigita ir Donatas Ženteliai (veidaknygėje pasivadinę „draugiškais žaislais“) savo žaislus kuria jau keletą metų ir tai tapę jų šeimyniniu verslu. Tai mediniai, saikingai dekoruoti supami ar ratukais traukiami arkliukai, mašinėlės, įvairios dėlionės, barškučiai. Gruodžio mėnuo jiems pats darbymetis, todėl kai kuriuos darbelius parodai teko pasiskolinti iš dukros „privačios kolekcijos“.
Lietuvoje garsus skulptorius, kryždirbys, medžio restauratorius Rimantas Zinkevičius parodoje pristato tradicinį žaislą. Tai kinetinio judančio žaislo pavyzdys. Jis tampa labai įdomus, kai paimi į rankas. Tai sportininkas kabantis ant skersinio. Maigant skersinio stovus, šis sportininkas tampa „gimnastu“. Tarpukaryje tokie žaislai buvo labai populiarūs ir įvairiausių jų versijų gebėdavo pasidaryti jauni berniokai.
Autoriai Asta ir Darius Liumparai pristato savo vaikams sukurtus žaislus. Tai surenkamas medinis daugiaaukštis, nešiojamas medžiaginis namukas, įvairios lėlės, žvėriukai… Įspūdinga kolekcija spektakliams skirtų lėlių sukurta Rimos Auglienės rankomis. Ši autorė dirba vaikų darželyje ir savo lėles pritaiko bendraudama su savo auklėtiniais. Jeigu vaikai būna paklusnūs, jie užsitarnauja būti aktoriais. Ant rankos užsimovę pasakų herojus įkūnijančias pirštines, jie tuoj imasi improvizuoti.
Vaidos Adomavičiūtės lėlės išskirtinai meniškos. Scenografės profesija ir induistinis požiūris į gyvenimą atsispindi jos sukurtuose veikėjuose. Labai detalizuoti, spalvingi, begalinio kruopštumo reikalaujantys jos darbai veikia ne tik vaikus bet ir suaugusius. Jos darbus norisi tyrinėti, čiupinėti, kartais atrodo… net paragauti.
Egidijaus Darulis pristato vaikystėje iš medžio lentiniu peiliuku drožtas skulptūrėles – žaisliukus. Tai pono ir vaiko tipažai – labai charakteringi tiek savo veido išraiška, tiek stotu. Kristinos Darulienės lėlės – etnografinės. Sukurti aukštaičių vyro ir moters „paveikslai“ remiasi tradicinio kostiumo studijomis.
Kitų autorių: Virgilijaus Adomavičiaus, Rimantės Adomavičiūtės, Ievos Adomavičienės, Saliamono Stankevičiaus, Giedrės Radijonovienės, Petro Dailidavičiaus, Vitos Vaitkevičienės darbai byloja apie stiprų bendravimą su vaikais, pastangas įžvelgti grožį pasaulyje…
Parodos atidarymo metu buvo rengimas adventinis vakaras: skaitėme vaikų rašytojo P. Mašioto pasaką, mokėmės Kalėdinės giesmės, gaminome angeliukus, karpėme popierines lėles ir veido profilius, darėme šešėlių teatrą.
Parodos fotoreportažas: http://www.facebook.com/profile.php?id=1675737328&http://www.facebook.com/profile.php?id=1675737328&;ref=tn_tnmn#!/media/set/?set=a.3603032009204.117209.1675737328&type=1
Parodos organizatorė Kristina Darulienė
