Rugsėjo pirmąją miesto ir gyvenviečių gatves užtvindė moksleiviai nešini gėlėmis. Pirmąją naujųjų mokslo metų dieną jie atėjo į atsinaujinusias ir pasipuošusias mokyklas, kur susitiko su draugais ir mokytojais. Kaip ugdymo įstaigos pasitiko moksleivius, kokios jų šiais mokslo metais laukia naujovės, kalbamės su savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Dale Steponavičiene.
Pasak vedėjos, kaip ir kasmet, mokyklose mažėja vaikų. Planuojama, kad į mokyklas ateis 224 vaikais mažiau. Tai 11 klasių komplektų. Tačiau džiugina tai, kad į pradines klases ateis daugiau pirmokų negu ankstesniais metais. Jų padaugėjo 38-iais.
Bet nors pradinukų ir daugiau, jaučiamas bendras mokinių skaičiaus mažėjimas. Jis numatomas ir ateityje. Tai lemia faktą, kad kai susikūrė gimnazijos, jos priimdavo tik vaikus turinčius gerus pažymių vidurkius. Šiandieninėje situacijoje jau gimnazijos pradeda vykdyti vidurinio ugdymo programą ir priimami visi norintys jose mokytis. Bet tik tiek, kad gimnazijos nebūtų perpildytos.
Mokinių skaičiaus mažėjimas reiškia pamokų krūvio mokytojams mažėjimą. Vedėjos teigimu, mokinių skaičiaus sumažėjimas 11 klasių komplektų reiškia, kad darbo neturės 11 mokytojų. Tačiau mokytojai, nors ir su mažesniais krūviais, darbo vietas išlaiko. Iš darbo išeina žmonės, turintys kitas socialines garantijas, pavyzdžiui, pensininkai.
Paklausta, ką vedėja mano apie mokytojų profsąjungų ketinimus streikuoti ir jų reikalavimus, D. Steponavičienė atsakė, kad ji visada teigiamai galvoja apie žmogaus norą daugiau užsidirbti, „o ne pavogti“. Kiekvienas sąžiningai dirbantis žmogus turi gauti atlygį. Tik esmė ta, kad atlyginimų dabar pakelti negalima, nes reikia išlaikyti mažas mokyklas.
Pastaraisiais metais pagailima mažų mokyklų. Tokių kaip Žemaitkiemio, Šešuolių. Nes šiose seniūnijose daugiau mokyklų nėra, todėl jas uždarius seniūnijos liktų visai be ugdymo įstaigų. Vedėjos teigimu, „kišenė viena ir kai iš jos pradedi dalinti nelieka lėšų mokytojų didesnėms algoms“. Tai dviprasmiška, bet, D. Steponavičienės nuomone, „reikia pabūti ir piliečiais“.
Kalbant apie pedagogus, vedėja užsiminė, kad yra visaip dirbančių mokytojų. Tenka išgirsti pasakymų nelabai tinkančių žmogui, turinčiam pedagogo išsilavinimą. D. Steponavičienė mano, kad mokytojo pasakymas, jog jis šioje klasėje nenori dirbti, yra keistas, nes jis priimtas dirbti mokykloje su visais vaikais. Yra visokių vaikų – emociškai nestabilių, iš asocialių šeimų, ar nelabai gabių, bet mokytojų pareiga juos visus mokyti.
Kitą vertus, besinaudodamas vien kreida, lenta, be papildomų žinių, technologinių priemonių mokytojas į klasę nebegali eiti. Mokytojas pamokai turi ruoštis, nes tik tada jis sudomins vaikus, jie klausys tokio mokytojo.
Egzaminų rezultatai geri: šimtukų turime gana nemažai – 15. Bet tik dviejų egzaminų – informacinių technologijų ir istorijos mokinių žinios viršija šalies vidurkį. Visų kitų egzaminų vidurkiai yra žemesni nei šalies. Baigiantis mokslo metams 4 ir 8 klasių mokiniai sprendė standartizuotus testus. Jų rezultatų kol kas nėra, bet jie leis palyginti kokios mūsų vaikų žinios, kaip jos atitinka bendrąsias žinias šalyje. Kadangi stengiamasi gerinti ugdymo kokybę, tai bus signalas, ką reikia keisti, kur pasistengti labiau.
Vedėja pasakoja, kad testus vaikai spręs jau antroje klasėje. Jais bus siekiama įvertinti ugdymo kokybę. „Nes norint vaikus paruošti egzaminams reikia nuo pat pradžių žinoti ne tik jų norą ir motyvaciją mokytis, bet ir palyginti jų žinias su padėtimi šalyje“, – pasakojo vedėja. Gal vaikas, žinodamas savo mokėjimų spragas, geriau pasirengtų egzaminams? Todėl mokytojai neturėtų gąsdinti vaikų testais, bet turėtų aiškinti, kad tai yra savo žinių pasitikrinimas.
D. Steponavičienė džiaugiasi, kad nuo rugsėjo 1-osios Taujėnų vidurinė mokykla tampa gimnazija. Taip pat Pašilės pagrindinė mokykla tampa progimnazija. Šioje mokykloje 9-10 klasėse buvo labai mažai mokinių. Todėl buvo paliktos tik 1-8 klasės. Metų pradžioje paskelbta, kad iš šios mokyklos atimama daug mokinio krepšelio lėšų. Tačiau dabar problema sprendžiama ir, vedėjos teigimu, papildomų lėšų šiai mokyklai reikės mažiau.
Kalbant apie lėšas iki metų pabaigos, dar nežinoma kiek jų reikės. Tik kai bus sutvarkyta duomenų bazė, kai, pavyzdžiui, bus paskaičiuota kiek reikėjo lėšų išeitinėms kompensacijoms, bus žinomas lėšų poreikis rajono ugdymo įstaigoms. Ir tik tada bus žinoma kaip gyvensim iki naujų metų. Nors iš pirmo žvilgsnio su mokinių ugdymu tai nesusiję, D. Steponavičienės teigimu, finansavimas susijęs su mokinių saugumu, jų pavėžėjimu, klasių dydžiu, mokytoju saugumu.
Vedėjos teigimu, pasitinkant naujus mokslo metus nėra pati geriausia padėtis Želvos ir Veprių vidurinėse mokyklose. Remontai jose turėjo būti baigti iki rugsėjo 1 dienos, bet buvo pratęsti iki lapkričio 30 dienos. Paguoda ta, kad jie vyks pastatų išorėje. Todėl ugdymo procesas nebus sustabdytas, tik mokykloms reikia tartis su statybininkais, kad pamokų metų nebūtų triukšmo, kad vaikai būtų saugūs šalia stovinčių pastolių.
D. Steponavičienė sako, kad mokyklos mokinius pasitinka pagražėjusios. Kadangi gauta daugiau lėšų mokyklų remontui, baigta Antano Smetonos gimnazijos renovacija, Jono Basanavičiaus gimnazijoje dar tęsiasi darbai, bet jie mokiniams ir mokytojams nelabai trukdys. Truputį stringa darbai Užupio pagrindinėje mokykloje. Tačiau, vedėjos teigimu, statybos darbų pabaiga vėluodavo visuomet.
Mokyklos savo jėgomis pasidažiusios, pasitvarkiusios ne tik vidų, bet ir aplinką. Pasikeitusi aplinka abiejų miesto gimnazijų, Pašilės progimnazijoje, „Saulutės“ lopšelyje-darželyje.
Tokios šių mokslo metų naujovės. Didesni pasikeitimai mokyklų laukia ateityje – 2015-2016 metais. Tai pasikeitimai dėl ugdymo, egzaminų, moksleivių žinių patikrų. Žinoma, kad Lietuvos moksleivių žinios yra blogesnės negu užsienio moksleivių. Vedėja pasakojo, kad manoma, jog taip yra, nes Lietuvoje mokslo metai trumpiausi iš visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvoje jie vyksta 32 savaites, o kai kuriose valstybėse – 37. Vyriausybinių lygmeniu planuojama įvertinti švietimo finansavimą, nes gal kai kuriose srityse jis gali būti naudojamas racionaliau. Tada užtektų lėšų ir didesniems mokytojų atlyginimams.
Pokalbio pabaigoje vedėja pasidžiaugė, kad ugdymo įstaigos „stengiasi, laukia vaikų ir tikrai visur prasidės mokslo metai“.
Didžiausia mieste – Dukstynos pagrindinė mokykla. Joje mokosi 657 mokiniai. Kaime – Siesikų gimnazija. Ją lanko 202 gimnazistai. Mažiausiai vaikų – 10 ateina į „Šilo“ pagrindinės mokyklos Antakalnio skyrių. Mažiausia mokykla mieste – Senamiesčio pagrindinė mokykla. Ją lanko 286 moksleiviai. Antano Smetonos gimnazijoje 480 gimnazistų, Jono Basanavičiaus – 442.
Arvydas Pėšina
