Praėjo viena įspūdingiausių pastarojo meto švenčių „Pasivaikščiojimas po Vilkmergę“. Visiems patikusios ir tik gerų žodžių sulaukusios šventės ukmergiškiai ir miesto svečiai matė tik paradinę pusę. Apie tai, kas nematoma eiliniam šventės dalyviui – pasirengimą šventei kalbamės su Kultūros centro direktore Rasa Graužiniene, režisiere Laima Jančiauskaite ir kultūrinės veiklos vadybininke Gražvyda Tušiene.
Pasiruošimas Miesto šventei prasidėjo dar vasario mėnesį. Kultūros centro atsakingi darbuotojai kartu su savivaldybės administracijos Kultūros ir Viešųjų ryšių skyriumi tuomet pradėjo galvoti kuo nustebinti miestelėnus artėjančios šventės proga. Tai buvo sudėtinga, kadangi jau pernykštė šventė „Laikas keliauja per Ukmergę“ buvo įspūdinga. Bet palaipsniui idėjos įgavo konkretų pavidalą ir prasidėjo ilgas ir kruopštus darbas.
Kultūros centro direktorės vertinimu ,pagrindinis šventės akcentas buvo miestelėnus sužavėjusi broma. Tai buvo vienas akcentas, o kitas – paradas, kuriame dalyvauti noriai sutiko įvairiausių rajono organizacijų ir įstaigų nariai.
Bromą suprojektavo ir paruošė VĮ Ukmergės miškų urėdija. Jos padalinys – Medelynas davė žaliosios medžiagos papuošimui – tujų šakų. Statant bromą ir puošiant Vienuolyno gatvės šviestuvus kultūros darbuotojų pasiūtais uždangalais, padėjo UAB „Ukmergės versmė“, nemokamai suteikusi bokštelį. Taip pat organizatoriai labai dėkingi policijos pareigūnams, operatyviai uždariusiems eismą, kol vyko bromos statymo bei šviestuvų puošimo darbai.
Bromai papuošti prireikė 230 metrų žalios girliandos. Dar 80 metrų girliandos reikėjo piliakalnio prieigų papuošimui. Visus 310 metrų girliandos iš tujų keturias dienas pynė apie 80 žmonių. Kultūros centro direktorė labai dėkoja juostas padėjusiems pinti Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ ir Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Ukmergės bendrijos, Ukmergės gėlininkų draugijos nariams, Kultūros centro kaimo kultūros filialų darbuotojams. Taip pat Kultūros centro darbuotojams, kurie kiekvienam pynimui pristatė šviežias tujų šakas.
Kitos įmonės ir įstaigos taip pat prisidėjo organizuojant šventę ne vien tik pinigine parama. Kultūros centras dėkingas UAB „Baltukmės statyba“, suremontavusiai aptrupėjusius Kultūros centro laiptus, burmistrui, priiminėjusiam iškilmingą paradą, UAB „Textilite“, pasiuvusiai burmistrui aprangą. Neliko pamirštas ir paminklas „Lituania Restituta“ – UAB „Kupolės gėlės“ papuošė gyvomis gėlėmis, o Ukmergės gėlininkų draugijos moterys nupynė ornamentą iš žalumynų.
Labiausiai šventės organizatoriai dėkoja ukmergiškiams ir miesto svečiams su gera nuotaika atėjusiems į šventę. Rasos Graužinienės teigimu: „ukmergiškiai suprato, kad šventę organizuoja patys sau“. Ne Kultūros centras ar valdžia žmonėms organizavo šventę, bet ją sukūrė ir gerą nuotaiką joje pasėjo visi buvusieji šventėje.
Jau puošiant bromą, kai miesto centre buvo uždarytas eismas, pasijuto, kad ukmergiškiai laukia šventės – vairuotojai nepyko dėl eismo ribojimo ir į tai žvelgė geranoriškai. Vėliau, per „Sidabrinių gervių“ renginį prie piliakalnio, organizatoriai buvo nustebinti ne tik žmonių gausa, bet ir jų kultūra. Šventės ryte džiugią nuotaiką sukūrė gamta, geras oras ir saulė.
Pabaigai šiek tiek statistikos. Šventę nedidelėmis sumomis parėmė apie 40 įmonių. Tai lėmė, kad šia suma buvo padengtas beveik visas šventės biudžetas.
Šventiniame parade smetoniškai dalyvavo daugiau kaip 30-ies kolektyvų atstovai – apie 500 žmonių. Rytinėje šventės mankštoje dalyvavo 55 žmonės. Folkloro ir kapelų kolektyvų, koncertavusių miesto erdvėse buvo šešiolika, Dainų ir šokių šventėje – penkiolika. Joje grojo, dainavo ir šoko 468 būsimi respublikinės Dainų ir šokių šventės dalyviai. 9-iose sportinėse varžybose dalyvavo 627 dalyviai.
2014 metų miesto šventė baigėsi. Jau po 2013 metų šventės, kai buvo vaizdžiai parodyta miesto istorija, kalbėta, kad geresnės miesto šventės nebus. Bet šiais metais šventė buvo niekuo ne blogesnė. Organizatoriai viliasi, kad ir kitais metais šventė bus ne prastesnė. Reikia tik visų bendro darbo ir geranoriško dalyvavimo.
Arvydas Pėšina
