LSB Ukmergės skyrius, kartu su savo partneriais ASB Wetterau, parašė bendrą projektą „Pamatyk pats“ – draugai padeda draugams, kuris finansuojamas iš Mokymosi visą gyvenimą Grundtvig programos, kuri pavadinta danų teologo ir pedagogo Grundtvig ( 1783-1872) vardu ir kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas, vadovaujantis Europos Komisijos pateiktomis gairėmis.
Grundtvig 50 + skirtas pagyvenusio amžiaus žmonėms, kuriems yra virš 50 metų, kurie nori būti savanoriais, padėti kitiems ir tokiu būdu suteikti kitiems ir sau džiaugsmą.
Projekto vykdymo trukmė yra du metai. Per tą laikotarpį dvi grupės po tris savanorius iš kiekvienos organizacijos aplankys vieni kitus ir viešės po tris savaites.
Projekte numatyta, jog viešnagės metu savanoriai ne tik dirbs kartu su priimančios organizacijos savanoriais, mokysis giliau suprasti savanorystės prasmę, bet ir semtis gerų idėjų ir pagal galimybes pritaikyti jas savo savanoriškoje veikloje. Projekto partneriai stengsis supažindinti mūsų projekto dalyves su šalies tradicijomis, papročiais, kalba, supažindinti su regiono įžymybėmis.
Į pirmą viešnagę susiruošė dvi ilgametės skyriaus samarietės-savanorės Halina Guogienė ir Regina Skapienė, kurios skyriuje savanoriauja 15 metų , o taip pat savanorė, projekto koordinatorė ir vertėja Almira Molčanova. Savanorės atsakingai ruošėsi pirmai kelionei: iš anksto mokėsi vokiečių kalbos, susipažino su organizacijos įkūrimo istorija, veiklos kryptimis, šalies ir regiono istorija bei papročiais ir pan. Projekto koordinatorė supažindino plačiau su vykdomu projektu bei jo tikslais, su savanoriams keliamais uždaviniais.
Pirmoją savanorių grupę partneriai sutiko Frankfurto oro uoste ir nuvežė į viešbutį. Vakare, ASB samariečių būstinėje Karbene, projekto koordinatorius Vokietijoje Fritz Amann supažindino mus su vizito programa ir keliamais uždaviniais.
Pirmo vizito metu partneriai norėjo supažindinti mus su trimis vokiečių savanorių veiklos kryptimis ir suteikė galimybę kartu su vokiečių savanoriais prisijungti prie jų. Kiekviena savaitė buvo skiriama susipažinimui su tam tikra savanoriška veikla.
Pažintis su Karbeno Raudonojo Kryžiaus savanorėmis
Pirmą savaitę pradėjome nuo pažinties su Karbeno Raudonojo Kryžiaus savanorių darbu naudotų drabužių parduotuvėje. Ukmergės samariečiai turi socialinės paramos centrą, kuriame taip pat už auką parduodami bei dovanojami naudoti drabužiai, todėl mums buvo įdomu pamatyti, kokie klientai lankosi šioje parduotuvėje, sužinoti iš kur gaunami drabužiai, kaip organizuojamas darbas ir pan. Pradžioje truputį buvo keista, jog tokioje turtingoje šalyje kaip Vokietija, yra naudotų drabužių parduotuvės ir tiek daug norinčių padėti žmonių…
Wetterau apskrityje Raudonasis Kryžius turi keturias naudotų drabužių parduotuves skirtinguose miestuose ir joms vadovauja viena etatinė darbuotoja. Parduotuvėse dirba didelis būrys moterų savanorių po pusės dienos pagal iš anksto sudarytą grafiką. Labdaros parduotuvė dirba visą darbo dieną visą savaitę, o šeštadienį iki pietų. Moterys labai mielai ateina į ,,darbą“, čia jos bendrauja su klientais, vienos su kitomis dalijasi naujienomis, pamiršdamos savo rūpesčius ir bėdas. Jaukiame poilsio kambaryje geriama kava, moterys dirba pusę dienos, po to jas pakeičia kitos. Savanorių yra daugiau negu reikia pagal sudarytą grafiką.
Gyventojai pastoviai neša drabužius į parduotuvę, kur moterys juos rūšiuoja, uždeda etiketes su kainomis ir dydžiais. Kainos nustatomos pagal iš anksto sudarytą kainyną.
Parduodami tik sezoniniai drabužiai ( kiti sandėliuojami), klientas gauna kasos čekį. Išbrokuoti drabužiai kraunami į atskirus maišus ir jie keliaus į trečiojo pasaulio šalis.
Mūsų savanorės ranka rankon dirbo kartu su vokietėmis ir bendraudamos mokėsi vokiškai.
Raudonojo Kryžiaus labdaros parduotuvėje
Likome sužavėtos Karbeno modernia profesine mokykla (bbw- Berufsbildungswerk) ir moksleivių gaminamu maistu (be kitų specialybių čia rengiami ir virėjai) Čia mes maitinomės pirmąją savaitę.
Šioje mokykloje profesiją įsigyja taip pat ir moksleiviai su negalia. Didelėse valgyklos patalpose kasdien maitinasi iki 500 moksleivių bei dėstytojų. Už simbolinė kainą (5 eurai) galima pasirinkti puikiausių salotų, sriubos, skaniausių antrųjų patiekalų bei deserto. Iš trijų pagrindinių patiekalų vienas yra skirtas vegetarams, kitas yra mažai kaloringas, o trečiasis paprastai būna kažkokios tai šalies patiekalas, kadangi mokykloje mokosi įvairiausių tautybių moksleiviai. Valgyti galima tiek, kiek nori ir ko nori! Mokykla išleido receptų knygą, kurioje 20 tautybių moksleiviai pristato savo šalies patiekalus. Su liūdesiu teko pripažinti, kad tokio puikaus ir skanaus maisto ne visada gausi mūsų kavinėse, jau nekalbant apie moksleivių valgyklas.
Dalyvavome šios mokyklos surengtoje tradicinėje Advento mugėje. Visų specialybių moksleiviai turi savo stendus ir siūlo gyventojams pagamintus savo darbo gaminius. Labai populiarios gyventojų tarpe mokyklos floristų išaugintos puikios puansetijos, adventiniai vainikai, iš medžio išdrožtos Kalėdinės dekoracijos ir pan. Gyventojai gausiai lankosi šiose mugėse, nes už nedidelę kainą prieš Kalėdas gali įsigyti reikiamų dovanėlių. Tuo pačiu jie finansiškai paremia mokykloje įgyvendinamus projektus.
Karbenas – daugiatautis miestas. Čia gyvena 96 tautybių žmonės. Yra priimtas valstybės nutarimas, kuriame sakoma, jog jei vietovėje gyvena 1000 ir daugiau kitataučių, jie privalo burtis į bendriją. Mums buvo įdomu pabendrauti su kitataučių patariamosios tarybos nariais ir paragauti įvairių šalių patiekalų. Tarybos narės vaišino indonezietiškais, kroatiškais, olandiškais ir bulgariškais patiekalais, taip pat supažindino mus su problemomis, su kuriomis susiduria čia gyvenantys kitataučiai. Patariamoji taryba padeda jas spręsti ir teikia pasiūlymus Heseno žemės vyriausybei. Šį darbą taip pat atlieka savanoriai.
Karbeno kitataučių patariamosios Tarybos narės, viduryje – Fritz Amann projekto koordinatorius Vokietijoje
Buvome pamalonintos, kai Matthias Flor, Frydbergo miesto tarybos narys, pakvietė mus vakarienės. Jis kelis kartus lankėsi Lietuvoje bei Ukmergėje, buvo dviračių žygio Frydbergas/Ukmergė organizatorius ir dalyvis. Matthias Flor domėjosi Ukmergės naujienomis, supažindino mus trumpai su miesto aktualijomis. Dviračio entuziastas kasryt į darbą (14 km) važinėja taip pat dviračiu.
Savaitgalį mūsų partneriai parodė mums Frankfurtą prie Maino. Nepaprastai didelį įspūdį paliko ne tik senamiestis bei išpuoselėti vokiško stiliaus fachverkiniai namai, bet ir Kalėdinė mugė, kuri šurmuliuoja jau nuo lapkričio mėnesio. Kalėdinės mugės – tai vokiečių kultūros dalis. Vakare, kai sutemsta ir uždegamos visos Kaledinės šviesos, į Kalėdinę mugę einama šeimomis. Suaugusieji geria karštą vyną, o vaikai mėgaujasi karštu punšu, nosį kuteną skrudintų kaštonų, dešrelių ir kitų skanumynų kvapas. Pastatytoje scenoje koncertuoja įvairūs kolektyvai, šokama, visur skamba Kalėdinės dainos. Čia galim sutikti ir Kalėdų senį…
Iš Main Tower 56 aukšto žavėjomis Frankfurto prie Maino panorama
Savanoriaujam ,,Frydbergo Tafel“
Antrą viešnagės savaitę susipažinom su Frydbergo miestu ir su joje esančia labdaros organizacija ,,Frydberger Tafel“. Šią labdaros organizaciją Frydberge įkūrė 2006.02.23 Hannelore Finkernagel ir Peter Radl, kuriuos rėmė visa eilė bendraminčių .
,,Tafel“ – tai visuomeninė labdaros organizacija, renkanti iš parduotuvių maisto produktus, kurių galiojimo laikas netrukus baigiasi ir dalija juos socialiai remtinoms šeimoms.
Pasaulyje pirma tokia labdaros organizacija buvo įkurta 1963 m. Amerikoje, Arizonos valstijoje, o Vokietijoje pirmąją ,, Tafel“ ( išvertus iš vokiečių kalbos reiškia ,, padengtą stalą“ ) įkūrė Berlyno moterys 1993 metais, 1994 m. jau buvo 4, o 2012 metais ,, Tafel “skaičius išaugo iki 906. Ši organizacija panaši į mūsų ,,Maisto banką“.
Buvo malonu pastebėti, jog mūsų atvykimui buvo pasiruošta. Vos tik mums įžengus į patalpas, ponas P. Radl prisegė mums korteles su mūsų pavardėmis ir pristatė čia dirbančius savanorius.
Ponas Radl mums smulkiai papasakojo apie savo įkurtą ,, FrydbergoTafel “. Mes sužinojom, jog čia savanoriauja apie 40 aktyvių savanorių ir visa eilė epizodiškai talkininkaujančių. Dirbama pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 10-13 ir nuo 14 iki 17 val. Produktai parduodami labdaros parduotuvėje už simbolinį mokestį : pirmas šeimos narys moka 2 eurus, sekantys po 0,50 Euro. Norint gauti maisto produktų, reikia pristatyti visą eilę įvairiausių pažymų, kurios registruojamos pirmadieniais. Šias pažymas išduoda darbo centrai, pažymėdami, iki kada klientas gali gauti maisto produktus. Kiekvienas gauna kliento kortelę, kurioje nurodytas jo numeris, šeimos narių skaičius ir atvykimo laikas. Tam, kad klientai nesusirinktų visi vienu metu, jiems paskiriamas tikslus atvykimo laikas, kurio privaloma laikytis. Neatvykus 3 kartus iš eilės ir neinformavus apie tai administracijos, klientas išbraukiamas iš sąrašų. Negalint atvykti nurodytu laiku, produktus gali paimti kitas asmuo, turintis raštišką įgaliojimą ir asmens dokumentą.
Socialiai remtini žmonės kas antrą savaitę gauna maisto produktus. Frydbergo ,,Tafel“remia 1560 vargingai gyvenančius žmones, tame tarpe 530 vaikus. Per dieną išdalinama iki 3000 kg įvairiausių maisto produktų.
Mus labai domino, kas čia savanoriauja, nes matėm įvairaus amžiaus savanorių ir gana nemažai vyrų.
„Tafel“ vadovas p. Radl mums paaiškino, jog kartu su savanoriais čia savo praktiką atlieka Frydbergo ir Bad Nauheimo gimnazijų moksleiviai, dirba čia ir ilgalaikiai bedarbiai ar gaunantys socialinę pašalpą. Tokie asmenys gali prisidurti prie gaunamos pašalpos, gaudami po 1 eurą už valandą, bet ne daugiau kaip 160 eurų į mėnesį. Vairuotojai už nedidelius prasižengimus taip pat gali čia atidirbti jiems paskirtą piniginę nuobaudą, jei taip nuspręs teismas.
Savanoriai pasirenka kokį darbą jie norėtų dirbti. Galima vairuoti mašiną ir surinkinėti maisto produktus iš parduotuvių, rūšiuoti atvežtus produktus arba juos dalinti.
Pirmą dieną iki pietų mes rūšiavome maisto produktus, kuriuos 3 mašinomis-šaldytuvais vežė iš 43 parduotuvių savanoriai. Kadangi kiekvienas labdaros parduotuvės klientas turi savo numerį, jam skiriamas krepšelis, ant kurio užrašytas šeimos narių skaičius. Pagal tai produktai proporcingai skirstomi į krepšelius. Visi sukosi kaip vijurkai. Mes taip pat neatsilikome.
Pasiruošę darbui
Produktų rūšiavimas bei dalijimas vyksta nuo 10 iki 13 valandos. Per pietų pertrauką savanoriai pietauja, pietus gamina taip pat savanorės iš čia esamų produktų.
Patalpos sutvarkomos ir nuo 14 val. leidžiami klientai ir dalinamas maistas. Buvo įdomu stebėti čia ateinančius žmones. Daugiausia ateina kitataučių, bet netrūksta ir vokiečių. Vieni mandagūs, kitiems daugiau reikia negu jiems priklauso ir pan. Čia dirbančios savanorės buvo nepaprastai mandagios su visais klientais.
Viskas paruošta, laukiam klientų
Ponas Radl ne kartą mums pabrėžė, jod čia dirbantys savanoriai gali valgyti viską, ką nori, tačiau nešti į namus griežtai draudžiama. Kaip pavyzdį jis mums papasakojo apie vairuotoją, kuris veždamas produktus, kažką buvo įsidėjęs į mašiną sau. Tai buvo traktuojama kaip vagystė ir be jokio pasigailėjimo byla buvo perduota teismui. Organizacijai labai svarbus geras vardas.
Per tris savanoriavimo dienas mums teko kartu su vairuotojais važiuoti produktų į parduotuves, rūšiuoti produktus ir stebėtis puikiu organizuotumu, tvarka ir drausme.
Stebėjomis Frydbergo ,,Tafel“ materialine baze. Nors tai visuomeninė labdaros organizacija, tačiau produktus surinkinėti važiuoja beveik nauji ir nauji automobiliai-šaldytuvai, parduotuvės patalpose stovi ne tik šaldytuvai, bet ir keli šaldymo kambariai. Puikios patalpos pačiame senamiesčio centre.
Pasmalsavom iš kur organizacija gauna lėšų. Ponas Radl neslėpdamas papasakojo, kad reikia turėti ne tik išmanumo, išradingumo, bet ir gerų draugų, pažįstamų ir visą būrį talkininkų.
Prieš didžiąsias šventes savaitgaliais organizuojama loterija, kurios metu parduodami bilietėliai miesto centre. Vienos moterys iš anksto paruošia 1000 bilietų, kitos vaikšto po parduotuves, prašydamos dovanoti prizų, o trečios rūpinasi patalpomis, kuriose bus išstatyti šie prizai. Pats vadovas, užsidėjęs savo firminę skrybėlę, kviečia įsigyti šiuos bilietus ir paremti organizaciją. Per tris savaitgalius buvo surinkta 3000 eurų.
,,Frydberger Tafel “vadovas Peter Radl kviečia praeivius dalyvauti loterijoje
Dar vienas lėšų gavimo šaltinis yra pirkėjų aukos. Dviejose REWE tinklo parduotuvėse, kuriose yra supirkimo taros automatai, kabo ,,Tafel“ dėžutė su prašymu paremti organizaciją ir įmest į dėžutę gautą kvitą už priduotą tarą. Kas antrą dieną šie kvitai iš dėžučių surenkami ir parduotuvė iškeičia juos į pinigus. Gautus pinigus orgnizacija gali naudoti savo reikmėms.
Nepaprastai didelis dėmesys skiriamas nepriekaištingam darbui ir geram vardui. Galbūt todėl Frydbergo „Tafel“ turi daug rėmėjų, tiek daug parduotuvių ir įvairių firmų bendradarbiaujančių su ja. Pavyzdžiui, automobilius-šaldytuvus Mercedes Benz parduoda ,,Tafel“ su 40% nuolaida. Juk dalintis – taip pat džiaugsmas, kai matai, jog parama patenka tam, kam ji reikalinga.
Frydberge apsilankėme taip pat ir landratsamte, Wetterau apskrities, su kuria mūsų rajonas palaiko partnerystės ryšius, administracijoje. Čia, savo kabinete mus priėmė senjorų patariamosios tarybos pirmininkė ponia Renate Klingelhoefer bei kiti valdybos nariai, kurie dirba savanoriškais pagrindais.
Ši senjorų patariamoji taryba buvo įkurta prieš 25 metus Frydbergo Kreistago nutarimu .
Negalėjome atsistebėti pirmininkės energija ir sumanumu, nors jai jau 80 metų. Patariamoji taryba atstovauja senjorų interesus, teikia apskrities bei Heseno žemės valdžiai savo pasiūlymus.
Daugiau negu 20% visuomenės sudaro pagyvenę žmonės, Vyriausybė vadovaujasi moto „ne tik senjorams, bet kartu su senjorais “, todėl ir sprendžia kartu įvairias senjorų problemas, kurias pateikia patariamojo senjorų Taryba. Senjorų pasiūlymą koduoti dviračius (pasirodo, čia juos irgi vagia) priėmė visos šalies vyriausybė ir dviračiai koduojami, nurodant ne tik miestą, gatvę, bet ir savininką.
Kad senjorai ir savanoriai čia gerbiami ir su jais skaitomasi, pademonstravo pats apskrities vadovas landratas Joachim Arnold, kuris rado laiko pabendrauti su mumis, papasakoti apie Wetterau regioną, politinį bei ekonominį gyvenimą bei pasidomėti mūsų rajonu.
Kartu su Wetterau apskrities senjorų patariamosios tarybos nariais, antroje eilėje ketvirtas iš kairės landratas Joachim Arnold, pirmoje eilėje trečia iš kairės tarybos pirmininkė Renate Klingelhoefer
Apsilankėme taip pat ir Frydbergo Kalėdinėje mugėje. Tokiuo metu aukas renka daugelis įvairių organizacijų. Sušilti ir puodelį kavos ar arbatos buvo galima išgerti bažnyčioje, kurioje buvo pristatyta stalų bei suolų ir už auką buvo galima paskanauti pyragų, kuriuos prikepė Carito moterys.
Antrą savaitgalį mūsų laukė labai įdomi kelionė į nedidelį Schlitz ( Šlitz) miestą, kuris yra tarp Fuldos ir Vogelsbergo. Šis miestas įžymus tuo, jos čia stovi didžiausia pasaulyje Adventinė žvakė. Šis rekordas užregistruotas Gineso pasaulio rekordų knygoje.
Mieste esantis bokštas, kurio aukštis yra 36 m. 1991 metais buvo aptrauktas raudonu audeklu. Buvo sunaudota 1470 metrai, audinys sveria 160 kilogramų. Iš 110 lempučių buvo padaryta liepsna, kurios aukštis yra 5,75 m. Vakare, kai uždegamos visos šviesos, žvakė atrodo stulbinančiai.
Schlitzo miestas nedidelis, išsiskiria savo viduramžių architektūra. Kalėdinės mugės metu čia taip pat prekiaujama kalėdiniais suvenyrais, dainuojamos Kalėdinės dainos, ruošiama atskira programa, skirta pagyvenusiems žmonėms.
Didžiausia pasaulyje žvakė
Ofenbacho senjorų centre
Trečioji savaitė buvo skirta pažinčiai su ASB Mittelhesen vadovaujamu senjorų centru Ofenbache. Šis senjorų centras įkurtas 1986 metais. Komunalines paslaugas ir dalį personalo išlaiko savivaldybė. Didžioji dauguma personalo yra savanoriai, aktyviai dalyvaujantys centro veikloje.
Senjorų centras – tai pamėgta senjorų vieta, į kuria renkasi įvairaus amžiaus pagyvenę žmonės.
Čia siekiama skatinti įvairius kontaktus tarp garbaus amžíaus žmonių, suteikiamos sąlygos atskleisti jiems savo gabumus ir puikiai praleisti laiką. Senjorai gali rinktis pusryčiams, užsiimti mėgstama veikla, papietauti, pabūti iki kavos valandėlės ir keliauti namo.
Centro organizuojama veikla labai plati. Senjorams siūlomi užsiėminai kūnui ir sielai (rengiamos rytinės mankštos, lavinama atmintis, žaidžiami įvairūs žaidimai ir pan.), šokių terapija ir dainavimas (senjorai mokosi rytietiškų šokių bei dainų) bei tai, kas teikia džiaugsmą ir malonumą (kompiuterių bei anglų kalbos kursai ir pan.).
Buvo įdomu kartu su senjorėmis, kurioms virš 80 metų, mokytis šokti pilvo šokį bei daryti rytinę mankštą. Taip pat kartu dainavome vokiškas Kalėdines dainas, prisijungėme prie virėjų grupės žmonėms, sergantiems demencija.
Darome rytinę gimnastiką
Malonu buvo stebėti, kai senyvo žmonės yra nepaprastai žingeidūs, jie nenori sėdėti namie, užsisklęsti ir galvoti apie savo ligas.
Centro darbuotojos palengvina artimųjų naštą, kurie turi šeimoje sergantį demencija. Čia jie gali ryte atvežti savo žmogų, sergantį lengva demencijos forma, už nedidelį mokestį ir 17 val. jį pasiimti. Senjorams organizuojamos taip pat ir išvykos, kurios paskui aptariamos.
Stebint senjorų centro darbą mums kilo įvairiausių minčių. Tenka apgailestauti, jog mūsų mieste nėra senjorų dienos centro, kur kiekvienas norintis senjoras be jokio nario mokesčio galėtų rasti sau užsiėmimą, maloniai pabendrauti savam rate, gauti patarimą ar specialisto konsultaciją, kad galėtų už mažą mokestį papietauti ir pan. O toks senjorų dienos centras ar senjorų namai labai reikalingi. Juk ne visi juk senjorai gali šokti ar dainuoti.
Ofenbache yra įsikūrusi ASB Mittelhessen samariečių būstinė. Valdybos pirmininkas Marcus Schoenbach pakvietė mus į susitikimą su valdybos nariais, supažindino su ASB Mittelhessen veikla ir pasiekimais 2013 metais, kalbėjo apie partnerystės stiprinimą tarp Ukmergės ir ASB Mittelhessen samariečių.
Susipažinome taip pat ir su Ofenbacho miestu, kuris garsėjo savo odos dirbiniais.
ASB Mittelhesen valdyba, trečias iš kairės valdybos pirmininkas Marcus Schoenbach
Projekto koordinatorius Vokietijoje Fritz Amann paruošė mums labai plačią ir įvairiapusišką programą.
Per tris savaites mes ne tik susipažinome su samariečių ir kitų organizacijų savanoriška veikla, bet ir pačios savanoriavom, mums buvo pasiūlyta įvairiapusiška kultūrinė programa. Dalyvavome Karbeno senjorų Kalėdinėje šventėje, Karbeno mišrus choras, taip pat savanoriai, pakvietė mus į mišias Illbeno vienuolyno katedroje bazilikoje, kur jie atliko 4 kūrinius. Bažnyčia nepaprastai graži, su puikia akustika. Kiekvienas norintis gali pasiimti maldaknygę, esanti ant sienos švielentė rodo giesmės numerį ir reikiamą puslapį. Suolai ir lentelės klaupimuisi aptraukti parolonu, kad nebūtų šalta, nors pati bažnyčia yra šildoma.
Malonu, jog savanoriai stengėsi mus užimti visą viešnagės laiką, kviesdavosi mus vakarienės, kurių metu labai domėjosi ne tik mūsų šalimi, bet užduodavo įvairiausių klausimų. Daugelį domino mūsų būvimo tikslas, klausinėjo apie mūsų savanorius. Diskusijos ir pokalbiai užsitęsdavo iki vėlyvo vakaro.
Trys savaitės, pradžioje atrodžiusios kaip ilgas laiko tarpas, greitai baigėsi, o kartu ir mūsų viešnagė. Grįžome nepaprastai daug pamačiusios ir patyrusios, praturtėjusios žiniomis apie Vokietiją ir jos žmones, jų vaišingumą, pareigingumą bei darbštumą. Kai kurias idėjas bandysime įgyvendinti savo samarietiškoje veikloje ir lauksime atsakomojo vokiečių samariečių vizito Ukmergėje.
Almira Molčanova , Projekto koordinatorė Lietuvoje
