Į netradicinį literatūrinį renginį „Moters – motinos tema Romualdo Granausko kūryboje“ nevyriausybinių organizacijų narius, visuomenę sukvietė „Bočių“ Ukmergės klubas „Viltis“ ir Vlado Šlaito viešoji biblioteka. Šia literatūrine popiete paminėta Motinos diena, Šeimos metai ir rašytojo Romualdo Granausko 75 – asis jubiliejus.
Susirinkusias dalyves Motinos dienos proga pasveikino klubo „Viltis“ vadovė Valerija Naraškevičienė. Jos paskatinti visi tylos minute pagerbė į amžinybę išėjusias mamas. Į renginį susirinkusias mamas šventės proga sveikino ir Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Rasa Griškevičienė.
Bibliotekos darbuotojos parengė rašytojo Romualdo Granausko knygų parodą, kurią pristatė ir aptarė skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Dalia Kaselytė. Ji papasakojo apie rašytojo kelią į literatūrą, pelnytus gausius apdovanojimus. Pasidžiaugė, kad novelių knyga „Šventųjų gyvenimai“ pelnė 2013 metų Lietuvos kūrybingiausios knygos titulą.
„Jauniems aš nerašau. Nei jie skaitys, nei jiems įdomu. Jiems mano rašymai – lyg iš viduramžių“, – citavo Romualdą Granauską renginio vedėja Janė Juzėnienė. Rašytojo kūryba skirta vyresnio amžiaus skaitytojui. Tam žmogui, kuris mena pokarį, sovietmetį, kolūkinį gyvenimą. Ir tam, kuris ir šiais laikais patiria pažeminimą, vienatvę, nereikalingumo jausmą. Rašytojo kūrinių herojai artimi mums, pagyvenusiems žmonėms. Jie tokie ryškūs, tokie tikroviški, kad, regis, gyvena šalia mūsų, kad rytoj ar poryt kurį nors susitiksi ir pasilabinsi kaip su geru pažįstamu.
Moters – motinos vaidmens šeimos gyvenime aptarimas pradėtas animaciniu želviškės Gabrielės Ramoškienės sukurtu filmu„Duonos valgytojai“. Jame atskleista R. Granausko to paties pavadinimo apsakymo esmė: senoji Rimkienė stengiasi išlaikyti tradiciją – duonos kepimą vieną kartą per metus ir, pasikvietus kaimynus, duonos valgymą. Juk „duona – tai sūnai, dirvos, arklių žvengimas, geležies žvangėjimas kalvėje, noras ilgai ir teisingai gyventi“.
Kalbėta apie apysakos „Gyvenimas po klevu“ pagrindinės veikėjos Kairienės skaudų likimą – netektis, vienatvę, pažeminimą ir skaudžią mirtį beginant savo namelį. Kad motinos meilė amžina, kad ji nemiršta niekada, R. Granauskas įrodė Uršulėlės paveikslu apsakyme „Su peteliške ant lūpų“. Moteris, pasiaukojusias dėl artimo, net kritinėse situacijose pasielgusias pagal sąžinę, rašytojas vadina šventosiomis. Būti šventam knygoje „Šventųjų gyvenimai“ reiškia būti moraliai švariam, pasielgti teisingai. Tokios yra apsakymų herojės – moterys.
Apie knygą „Išvarytieji“ pats rašytojas yra pasakęs: „Kartais atrodo, kad už mane viską rašo gailestis…“ Gailestis motinų, laukiančių iš norvegijų, anglijų negrįžtančių vaikų, gailestis išvytųjų „ne tik iš paežerių, bet ir iš savo gyvenimo, iš užuojautos, pagarbos lauko“. Renginyje aptarta apsakyme „Juodas gaidys raudona uodega, vardu Jonas“ vaizduojama dviejų senučių situacija: „kupčius“ nupirko jų abiejų – dar gyvų – namelius paežerėje ir šios dabar baiminasi: „kas bus, jei gyvens per ilgai“.
Labai šiltai apie savo motiną R. Granauskas rašo knygoje „Trečias gyvenimas“. Jauti autoriaus pasididžiavimą, kad jo mama buvo mokytesnė už kitas kaimo moteris, kad buvo gera siuvėja, darbšti kolūkio darbininkė.
Pokalbis apie R. Granausko knygų herojes buvo jausmingas, emocionalus. Graudumas klausantis renginio vedėjos pasakojimo ir Jadvygos Kulikienės, Eugenijos Rugevičienės, Virginijos Tylienės skaitomų kūrinių ištraukų pynėsi su džiugesiu, kad mūsų likimai šviesesni. Nuotaiką skaidrino „Bočių“ klubo „Viltis“ vokalinio ansamblio, vadovaujamo Vacės Ignatavičienės, atliekamos dainos, skaidrėse pateikti poetiniai muzikiniai linkėjimai mamoms.
Janė Juzėnienė
