Tarptautinius kultūrinius mainus užmezga ne tik savivaldybės, bet ir patys kultūros darbuotojai. Toks bendravimas leido Kultūros centre surengti koncertą, kuriame dalyvavo Ukmergės kultūros centro choras „Žemyna“ ir Lenkijos Karczmiska miestelio choras „Corda Cantando“.
Koncertą pradėjo prieš metus muzikos mokytojos metodininkės ir moksleivių chorų vadovės Neringos Valinskienės suburtas moterų choras „Žemyna“. Jam akompanuoja koncertmeisterė, mokytoja metodininkė Daina Kriaučiūnienė. Dainai „Mano dainos“, kuriai muziką sukūrė pati choro vadovė, smuiku pritarė Liepa Valinskytė, gitara – Haroldas Liumparas. Pastarasis pritarė ir antrai dainai „Palaimink, Angele“, kuriai aranžuotę sukūrė N. Valinskienė.
Įvairios populiarios dainos keitė viena kitą. „Žemynos“ koncerte buvo galima išgirsti visokiausio žanro ir stiliaus dainų. Vieną dainą moterys ne tik sudainavo žodžiais, bet ir gestų kalba. Audringų plojimų sulaukė tradicinė afrikiečių Zulu genties meilės daina „Nginisiponono“.
Septynias dainas, kurių dauguma lenkų liaudies dainos, ukmergiškiams dainavo choras iš svečios šalies. Koncerto pabaigoje scenoje pasirodė abu chorai. Vieną dainą jie sudainavo lenkiškai, kitą – lietuviškai.
Choras „Corda Cantando“ susibūrė prieš septynerius metus miestelio vidurinės mokyklos 100 metų jubiliejaus proga. Choras aktyviai koncertuoja miestelio įvairiose šventėse, susibūrimuose, koncertavo Vengrijoje.
Lenkų choro vadovė – Anžela Kwiatkowska. Ji mūsų kraštietė, gimusi Ukmergėje, baigusi tuometinę 3 vidurinę (dabar Senamiesčio pagrindinė mokykla), Muzikos mokyklą, jau 20 metų gyvena Lenkijoje ir moko muzikos vaikus. Bet A. Kwiatkowska, buvusi Koriznaitė, neužmiršta Ukmergės, kasmet aplanko čia gyvenančius tėvus, gimines. Prieš septynerius metus su savo vadovaujamu mokykliniu choru dainavo bažnyčioje Ukmergėje.
A. Kwiatkowska pasakojo, kad jai pradėjus dirbti choro vadove, choristai paprašė juos kur nors nuvežti. Ir pasiūlė: „Gal į savo žemę – Lietuvą“. Choro vadovė paskambino draugei į Ukmergę, kuri pasiūlė chorams kartu koncertuoti.
Koncertas A. Kwiatkowskai patiko. Ne mažiau patiko ir žiūrovai. Lenkams dainuoti lietuviškai nebuvo sunku. Vadovė svečiams išvertė dainos žodžius. „Porą kartų parepetavom ir išėjo“ – šypsosi choro vadovė.
Paklausta, kaip ukmergiškė pateko į Lenkiją, viešnia atsakė, kad tai ilga istorija. Besimokydama J. Tallat-Kelpšos mokykloje dar sovietiniais laikais su choru išvyko į Angliją, kur laimėjo tarptautinį konkursą. Tuo metu sutiko lietuvius, kurie padėjo likti užsienyje. Vokietijoje ji susipažino su savo būsimu vyru lenku. Gyventi į Lenkiją pora atvyko 1992 metais. „Čia radau kaimą, kuriame buvo labai daug muzikos“ – pasakoja A. Kwiatkowska.
Viešnia gerai šneka lietuviškai, nors Lenkijoje gimtąja kalba šnekėti nėra su kuo. Lietuviškai pašnekama tik per atstumą ir atvažiavus aplankyti tėvų. Bet bando kalbos nepamiršti.
A. Kwiatkowska sako, kad gyvena dideliame kaime, kuriame – 4 tūkstančiai žmonių. Jis labai išsiplėtęs – nuo centro į bet kurią pusę po keturis kilometrus. Tačiau kaime namas stovi prie namo. Jame yra kultūros centras, biblioteka, trys mokyklos – specialioji, profesinė ir gimnazija. Pastaroji stengiasi tapti licėjumi. Yra trys chorai – du vaikų, vienas suaugusiųjų. Be dabartinio suaugusiųjų choro A. Kwiatkowska vadovauja ir vaikų chorui. Dirbdama mokykloje ji vaikus moko muzikos, dailės, technologijų, informatikos.
Nors kaimas sensta, bet kultūra labai vystoma. Jaučiama didelė valdžios parama, kaimo vaitas, kuris labai gerbia muziką, chorą paremia finansiškai. Todėl choras dainuoja visose šventėse, didžiausiose mišiose.
Užsimezgę kultūriniai ryšiai šiuo koncertu nesibaigs. A. Kwiatkowska sako, kad „Žemynos“ chorą rudenį žada kviesti į Lenkiją.
Arvydas Pėšina
{besps}zemyna{/besps}
