Jūs perskaitykite šio straipsnio pavadinimo žodį „tikrai“ dvejopai. Nes šioje legendoje – apysakoje „Vilkmergės raganos istorija“ tikra meilė (iš pirmo ar iš antro žvilgsnio) pasilieka ilgam ar net … visą gyvenimą. O klausimas „ar tikrai“? – šiais laikais atrodytų juokingas – interneto ir globalizacijos amžiuje kokie dar gali būti burtai, užkalbėjimai, kurie sužadintų meilę iš šalies?
Pasirodo, jie – burtai – egzistavo ir egzistuoja, kol sklando vyro ir moters jausmų melodijos, ataidinčios nuo prigimtinių šaltinių. Nuo genofondo pradžios, kai jausmas „meilė“ apima visa, kas tvyro gamtoje, gyvūnijoje ir žmonėse.
Šią legendą – apysaką parašiau remdamasis pjesės „Vilkmergės ragana“ siužetu. Nors pjesė buvo sutikta prieštaringai – pulta vertinti ją iš įvairių pozicijų, tačiau noriu dar kartą priminti, kad pjesė yra autoriaus sukurtas grožinis kūrinys, kuris, beje, 2008 metais XII Aukštaitijos literatų kūrybos konkurse prozos nominacijoje buvo įvertintas pirmąja vieta. Dabar parašytas prozos tekstas „Vilkmergės raganos istorija“ yra, manau, aiškesnis ir suprantamesnis ukmergiškiams.
Juk kalbama apie tuomet Vilkmergės kraštą sukrėtusį įvykį, kai XVI a. pabaigoje turgaus aikštėje ant laužo buvo sudeginta kepėjo Mejerio tarnaitė Agota Jurėnaitė, apkaltinta raganavimu. Tuomet tas faktas – tarnaitės Agotos Jurėnaitės meilė be atsako žirgininkui Ignui Bielaniui ir iš to išplaukusios tragiškos pasekmės – privertė žmones susimąstyti: kodėl šitaip? (Šaltinis: istoriko J. Jurginio knyga „ Raganų gaudymo šimtmetis“, 1984).
Fotografas Dainius Vytas spektaklio „Vilkmergės ragana“ repeticijų metu nufotografavo vaidinančius aktorius (jūs matote viršelio nuotraukoje aktorius Gertrūdą Krikštaponienę ir Raimondą Pauliukonį, vaidinusius Agotą ir valdytoją). Taip pat knygutėje rasite ir įsikūnijusius personažus: seniūną Aurių Dačkų, budelį Sigitą Labanauską, žirgininką Arūną Zgirską, raganą Moniką Dambauskaitę, bajorą Valdą Gansiniauską. Jiems kostiumus kūrė Angelė Masiulienė, Janina Žulienė, Sonata Ordė, Rima Gervienė. Afišos iliustracijos autorė – dailininkė Aušra Bartkutė–Deviatnikova.
Nedidelio formato knygą „Vilkmergės raganos istorija“ išleido UAB „Ukmergės spaustuvė“. Ją maketavo Mindaugas Tarulis, korektūrą skaitė Danutė Tarulienė.
Mano prašymą dėl paramos šiam istoriniam grožiniam kūriniui išgirdo verslininkai, sportininkai, menininkai ir parėmė pagal išgales šios knygos leidybą. Todėl autorius nuoširdžiai dėkoja už Auką:
Birutei ir Algimantui TĖVELIAMS / Rimai ir Gendručiui ŽUKAMS / Nijolei ir Alvydui NEČIŪNAMS / Sonatai ir Kęstučiui GRAKAVINAMS / Gemai PASTUŠKOVIENEI / Valdui GANSINIAUSKUI / Birutei ŽILĖNIENEI / Kęstučiui VALATKAI / Šarūnui PRUŠINSKUI / Jovitai NUGARIENEI / Antanui JANKŪNUI / Kaziui GRYBAUSKUI / Andriui LYŠKAI / Vydui PAKNIUI / Dominykui PAULIUKONIUI / Domicelei PAULIUKONYTEI / Valentui BUTKUI / Rimantui KUDELIUI / Alvydui VITKAUSKUI.
Ukmergės dziudo klubo nariams: Artūrui SAKUI / Eugenijui SIMONAIČIUI / Olegui KRIKŠTAPONIUI / Aleksandrui PETRO / Vladimirui KALOŠAI / Ramūnui ŠVECKIUI / Robertui UŽTUPIUI / Arnoldui KLEVINSKUI / Andrejui FOLMERIUI / Giedriui MIŠKINIUI / Audriui POŠKUI / Tomui PUTINAUSKUI / Mindaugui VERŽBICKUI / Vilmantui MARKAUSKUI / Raimondui PAULIUKONIUI / Aidui DUTKUI.
Ukmergės dziudo veteranų klubo nariui Rimui Ramučiui ČEPELIONIUI.
Ukmergės sporto klubui „Sparta“.
Ukmergės dziudo federacijos nariams: Egidijui ZVILNAI / Leonardui KARALEVIČIUI / Alvydui MIKALAUSKUI.
Knygutę galima įsigyti knygynuose. Arba nusipirkti tiesiogiai, paskambinus šiuo kontaktiniu telefono numeriu: 8 614 60830.
Noriu persakyti Ukmergės kraštotyros muziejaus specialisto Raimondo Ramanausko taiklų pastebėjimą: kol neturime pirminių šaltinių, kuriuose surastumėme nepaneigiamų įrodymų (teisės aktų originalų) apie šios istorijos tikrumą ar netikrumą, tol ši legenda ar faktas yra nei paneigtas, nei pagaliau patvirtintas. Ji – legenda–apysaka – turi teisę gyvuoti. Ji primins ukmergiškiams šiurpokos legendos apie meilės kančią priežastis.
Beje, tikiu, kad su Ukmergės krašto viena iš legendų norės susipažinti ir mūsų svečiai bei turistai. „Vilkmergės raganos istorija“, manau, pasiliktų jiems atminty tarsi konkrečios vietos ir laiko ženklas.
Kęstutis Česnaitis
