Pradinis Kultūra Renginiai Keliavome po šiaurės Lietuvą, svečiavomės pas Joniškio senjorus

Keliavome po šiaurės Lietuvą, svečiavomės pas Joniškio senjorus

1766
0
14

14

LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ nariai liepos 15 d. buvo išvykę į ekskursiją. Mūsų tikslas buvo pabendrauti su  LPS „Bočiai“ Joniškio bendrijos senjorais, aplankyti Joniškio ir Žagarės žymias vietas, pamatyti, kas vyksta  Žagarės vyšnių festivalyje.

2016 m. yra paskelbti Saulės mūšio metais. Norėjome apsilankyti mūšio vietoje, kuri, bendru istorikų susitarimu, laikoma Mūšos ir Tautinio upių santakoje ties Jauniūnų kaimu Joniškio raj.  Gidė Sabina priminė Saulės mūšio istoriją, pabrėžė jo prasmę.

Saulės mūšis įvyko 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių ir į Žemaitiją įsiveržusios Kalavijuočių ordino kariuomenės. Žemaičiai, vadovaujami žemaičių kunigaikščio Vykinto, puolė kalavijuočius. Lengvai ginkluoti kalavijuočių vadovaujami vietiniai Livonijos kariai pabėgo iš mūšio lauko. Čia anksčiau buvo  pelkės, kuriose labai gerai galėjo klimpti ordino riteriai su 60 kilogramų šarvais. Mūšio metu žu¬vo ma¬gist¬ras Folk¬vi¬nas ir 48 ri¬te¬riai. Tokiu būdu Saulės mūšis pirmą kartą sustabdė kryžiaus žygį į mūsų teritoriją. Tai buvo pergalė pradėjusi ilgą kelią iki Žalgirio mūšio, nulėmusio karo su kryžiuočiais baigtį.

Ir visi, kas prie SAULĖS
Užu Lietuvą stojot,
       Jūs tautos atminty nepradingot!
/ Žemaitijos poetė Birutė Lengvenienė/

Gidė pasakojo, kad numatytas jubiliejui monumentas nepastatytas dėl pinigų stygiaus. Prisiglaudėme prie paminklinio akmens, sugiedojome „Lietuva brangi“.

Susitikimas su Joniškio senjorais buvo seniai suplanuotas. LPS „Bočiai“ Joniškio bendrijos pirmininkė Vanda Malūkienė, kiti bendrijos nariai mus pasitiko prie „Plūgo broliai“ kavinės parko.  Šventę „Rieda, sukasi metų ratas“ pradėjo Joniškio senjorų mišrus vokalinis ansamblis. Ukmergės senjorams atstovavo ansamblis „Bičiuliai“, šokių kolektyvas „Radasta“ /vadovė Roma Morkūnienė, akordeonu pritarė Povilas Pavydis/. Vėliau visi kartu dainavome, šokome, bendravome asmeniškai.

Kavinės parkas mus labai sudomino. Čia pilna senovinės žemės ūkio, buitinės  technikos, buities rakandų, skulptūrų. Čia netgi gyvena dvi meškos. Viską smalsiai apžiūrėjome, bendromis jėgomis prisiminėme senovinių prietaisų pavadinimus. Nuoširdžiai padėkoję senjorams už šiltą priėmimą išvykome į Joniškį.

Gidė papasakojo Joniškio kūrimosi istoriją. Miestas buvo minimas jau XIII a. Livonijos kronikoje. Plačiau pradėtas minėti, kai Vilniaus vyskupas Jonas apkrikštijo gyventojus ir 1536 m. vasario 23 d., kai buvo pastatyta medinė bažnyčia, įkūrė parapiją. Spėjama, kad nuo vyskupo Jono ir kilo Joniškio pavadinimas. Miestas kūrėsi svarbaus kelio Ryga – Tilžė sankryžoje, todėl čia gerai klestėjo prekyba.

Aplankėme Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, pabuvojome prie Raudonosios ir Baltosios sinagogų, prie 1928 m. pastatyto paminklo,  pažymint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, pasivaikščiojome po senamiestį.

Toliau kelias vedė į Žagarę. Žagarė 2015 m. buvo Lietuvos kultūros sostinė. Pasak gidės, per tuos metus miestas labai pagražėjo, pastebima daug pertvarkymų. Žagarės vyšnių festivalis viena iš pagrindinių metų švenčių. Gyventojai jai ruošiasi puošdami savo namus, būtų balkonus. Pasigrožėję centrinėmis gatvėmis, pagrindine aikšte, pasukome prie Žagarės dvaro.

Gidė papasakojo, kad XVIII a. dvarą, padovanotą Jekaterinos II,  valdė grafas Platonas Zubovas, o 1858 m. Žagarės dvaro savininkais tapo Naryškinų giminė, kuriems valdant dvaras suklestėjo. Yra išlikusios arklidės, kuriose įsikūręs Žagarės žirgynas, išlikęs dabar neveikiantis vėjo malūnas. Visas dvaro pastatų ansamblis yra turinčio apie 70 ha dvaro parke, kuris įkurtas 1898 m. Čia buvo pasodinta iki 200 įvairių  medžių ir krūmų, kurių dalis yra išlikusi iki šių dienų. Grafas Dimitrijus Naryškinas pirmasis Lietuvoje pradėjo veisti tauriuosius elnius, kuriuos atsivežė iš Anglijos. Kartą išlaužę aptvarą elniai pabėgo ir taip pasklido po visą Lietuvą.

Dabar rūmuose dažnai vyksta medžioklės trofėjų parodos. Dvaro rūmus puošia Prezidento Algirdo – Mykolo  Brazausko sumedžiotų tauriųjų elnių ragai. Vieną didžiausių Lietuvoje gydytojo, docento, medicinos mokslų daktaro, medžioklės trofėjų eksperto Viktoro Zažeckio sukauptą trofėjų ir specialiosios medžioklės literatūros kolekciją Žagarės regioninio parko direkcijai perdavė artimieji.

Pasigrožėję rūmais, ragų kolekcijomis, pasukome į Žagarės vyšnių festivalio turgų, vykstantį dvaro parke. Ko tik čia nebuvo! Buvo  vyšnių ir kitų augalų sodinukų, vyšnių uogų, uogienių, suvenyrų su vyšniomis, kulinarinio paveldo, kitų maisto produktų, rankų darbo tautodailės, dailiųjų amatų gaminių, kitos produkcijos, kuria prekiavo ir lietuviai, ir latviai.

Buvimo Žagarėje laikas buvo ribotas. Gaila, kad negalėjome pabūti žymių atlikėjų koncerte, nes laukė neartimas kelias. O kelias visai neprailgo, nes savo kelionės įspūdžiais dalinosi, savo ir kitų eiles skaitė, juokingas istorijas pasakojo visi, kas tik norėjo. Stabtelėjome Šeduvos malūne,  pasveikinome naujai įstojusius į klubo gretas 7 narius. Namo grįžome gerai praleidę laiką, pasisėmę naujų įspūdžių, draugiškai pabendravę.

LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ pirmininkė Valerija Naraškevičienė
Nuotraukos Gražinos Kolosovos, Janinos Badokienės

{eventgallery event=’114660006053230309490@6310250658209341457′ attr=images mode=imagelist max_images=14 thumb_width=50 }

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įvesti vardą čia