Tarybos narys Andrius Kalesnikas: Skandalas, kilęs Vidaus reikalų ministerijoje, kai, dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų, buvo suimti politinį pasitikėjimą turėję politikai, primena apie viešųjų pirkimų problematiką Lietuvoje.
Žvelgiant į didžiuosius ryklius, dažnai pamirštamos mažosios perkančiosios organizacijos, kurios disponuoja nors ir sąlyginai nedidelėmis sumomis, tačiau sudėjus jas visas į vieną vietą, gaunamos tikrai pakankamai ženklios sumos. Neveltui „Transparency International“ kasmetiniuose tyrimuose konstatuoja, kad savivaldos institucijose korupcijos indeksas išlieka pakankamai aukštas.
Kompetencijų centras leistų efektyvesnę kontrolę
Viešųjų pirkimų tarnyba dažniausiai sulaukia mažųjų perkančiųjų organizacijų paklausimų ar prašymų padėti, vykdant kartais pakankamai sudėtingas viešųjų pirkimų procedūras. Puikiai suvokiu, kad visos viešųjų pirkimų aktualijos neturėtų būti perkeliamos ugdymo, kultūros įstaigų vadovams. Šiems darbuotojams turi būti keliamas pagrindinis uždavinys – tinkamai vykdyti savo veiklos programą, o ne rūpintis naujausiomis Viešųjų pirkimų įstatymo naujovėmis (Įstatymas yra vienas iš dažniausiai keičiamų teisės aktų visų kadencijų Seime).
Manau, kad savivaldos lygmenyje sutelkus kompetencijų centrus ir dalį pirkimų procedūrų centralizavus, jų efektyvumas bei kontrolė taptų gerokai našesni. Savivaldoje dirbantys teisininkai, inžinieriai ir kitų sričių specialistai pirkimais gyvena kasdien, ir jiems įvykdyti pirkimo procedūras reikia gerokai mažiau laiko.
Šiuo metu likusios vienišos ir sąlyginai nekontroliuojamos nedidelės biudžetinės įstaigos naudojasi įstatymo landa, kai leidžiama supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse įrašyti skirsnį, kad iki 10 000 Lt pirkimui užtenka pasiteirauti vieno tiekėjo ir įvykdyti pirkimą žodžiu, nepasitelkus nei pirkimo specifikacijos, nei kvalifikacinių reikalavimų.
Nors įstatymo leidėjams atrodo, kad 10 000 Lt yra neverta dėmesio suma, tačiau mažoms biudžetinėms įstaigoms atveria kelią gyventi tiesiog susitarimų liūne, kai prekes ir paslaugas galima nusipirkti už tik dviems pusėms patrauklią kainą.
Ar pirkimų planas paviešintas, ar ataskaita paskelbta laiku ir panašios įstatyme numatytos prievolės lieka niekam neįdomios, nes Viešųjų pirkimų tarnyba yra tiesiog per maža, kad galėtų sukontroliuoti tokį kiekį mažųjų perkančiųjų organizacijų.
Kodėl Ukmergės savivaldybėje mažiau nei 9 proc. pirkimų yra skelbiami?
Ukmergės rajono savivaldybės administracija jau ne karta buvo kritikuota dėl vykdomų viešųjų pirkimų.
2010 metais atlikusi tyrimą, Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė, kad Ukmergės rajono savivaldybėje viešieji pirkimai vykdomi pastoviai pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą. Patikrinimo metu konstatuota, jog savivaldybė didžiąją dalį viešųjų pirkimų – 12 iš 19 – vykdė pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą.
2014 metais Ukmergės rajono savivaldybė įvykdė 294 viešuosius pirkimus, iš jų 270 mažos vertės pirkimai.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintose Supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse numatyta, kad Žodžiu gali būti bendraujama kai pirkimas vykdomas apklausos būdu ir pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant prekes ir paslaugas ir 30 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant darbus bei kitais atvejais.
Šia Viešųjų pirkimų „skyle“ ypač naudojasi Ukmergės rajono savivaldybė. Net 66 proc. (196 pirkimai) visų pirkimų buvo įvykdyta „žodžiu“. Kai vykdomas supaprastintas pirkimas žodžiu, lieka visiškai neaiškus paslaugos apibūdinimas ar funkciniai reikalavimai, t.y. nėra jokios pirkimo ir prekės ar paslaugos specifikacijos, neaišku kokiu pagrindu pasirinktas tiekėjas ir ar jo kaina tikrai mažiausia. Dažniausia dėl pirkimo dokumentų atsako tik pirkimą vykdęs specialistas (vienas žmogus).
Pagal viešai skelbiamus duomenis, Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2014 metais viso labo 32 pirkimus įvykdė elektroninėmis priemonėmis per Centrinę viešųjų pirkimų sistemą, iš jų tik 24 pirkimai buvo skelbiami (t.y. mažiau nei 9 proc. visų pirkimų).
Daugiau 25 proc. visų Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pirkimų įvykdyta neskelbiamų apklausų būdu. Dokumentų analizė parodė, kad savivaldybė vykdydama neskelbiamus pirkimus statybos montavimo ar remonto darbams dažniausiai apklausia dvi įmones, kurios priklauso tiems patiems savininkams. Tačiau, kai statybos darbų pirkimai yra viešai skelbiami, minėtos įmonės dažniausia lieka toli nuo mažiausią kainą pasiūliusių įmonių.
Savivaldybei 13 510 Lt bauda
Kad ne viskas Ukmergės savivaldybės pirkimuose yra gerai su viešaisiais pirkimais, byloja ir spaudoje neskelbtas 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos nuosprendis, kuriuo buvo panaikintas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos sprendimas iš pirkimo (Ukmergės rajono Pabaisko pagrindinės mokyklos pastato modernizavimo rangos darbų, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimas) pašalinti įmonę, kuri pasiūlė mažiausią kainą.
Teismo kolegija įvertinusi perkančiosios organizacijos pažeidimo svarbą, sutarties vertę, skyrė Ukmergės rajono savivaldybės administracijai 13 510 Lt baudą, mokėtiną valstybės naudai, kuri bus sumokėta iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Taip pat savivaldybė privalės padengti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ar sulauksime asmeninės politikų atsakomybės?
Nors kadencijos ir keičia vietos savivaldoje esančius politikus, tačiau, kaip jau tapo įprasta, Viešuosius pirkimus Ukmergėje kuruoti atitenka vis tai pačiai politinei jėgai. Ir nors prieš rinkimus daugelis politikų žada skaidresnius viešuosius pirkimus, tačiau realybė rodo visai ką kitą. Pažeidimai ir paslapčių šydas vis labiau jaučiamas savivaldoje. Teliekia patiems užduoti retorinį klausimą: „Ar sulauksime tos dienos, kai politikai prisiims asmeninę – politinę atsakomybę už brangiai kainuojančius sprendimus?“
Ukmergės raj.savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Pocius: Dėl paminėtų pirkimų skaičiaus tarybos narys Andrius Kalesnikas yra teisus. Iš tiesų, skaičiuojant pirkimus vienetais, neskelbiamų pirkimų yra daugiau nei skelbiamų. Bet paanalizuokime šią situaciją, kuri, pasak A.Kalesniko, yra neskaidri.
Iki 2014 m. lapkričio 1 dienos Ukmergės rajono savivaldybės administracija įvykdė 313 viešųjų pirkimų, kurių bendra vertė apie 24,5 mln. Lt. Iš jų, skelbiamų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, atvirų pirkimų už 18,5 mln. Lt, mažos vertės beveik už 6 mln. Lt. Taigi skelbtinų viešųjų pirkimų vertė yra daugiau kaip 3 kartus didesnė nei neskelbiamų, nors pastarųjų yra 7 kartus daugiau. Tarp neskelbiamų atlikta prekių už 116 ir paslaugų – 109 viešieji pirkimai. Tokių pirkimų vykdomų apklausos būdu, kurių sutarties vertė neviršija 1000 Lt atlikta 77 arba 34 proc. neskelbiamų paslaugų pirkimai. 1000-2000 Lt ribose – 37 arba 16 proc. , nuo 2000 iki 5000 Lt – 51 arba 27 proc., nuo 5000 iki 10 000 – 25 arba 11 proc., virš 10 000 Lt – 29 arba 12 proc.
Tokiuose pirkimuose pagrinde pirkta avarinių želdinių tvarkymo paslaugos, maitinimo, techninės priežiūros paslaugos. Paanalizuokime keletą pavyzdžių kokie pirkimai atliekami neskelbiant, bet apklausiant tam tikrą skaičių tiekėjų. 2014 metais buvo įvykdyta 12 neskelbiamų maitinimo paslaugų pirkimų. Paprastai apklausiama iki 3 tiekėjų. Turbūt sutiksite, kad būtų nelogiška ir neprotinga skelbti tokius pirkimus, kadangi pirkimo objekto specifika yra tokia, kad paslaugą gali suteikti Ukmergėje esančios maitinimo įstaigos. Kitas pavyzdys, draudimo paslaugos. Tokių pirkimų atlikta 10. Pirkimo kainos vidurkis – 73 Lt. Apklausiami 3 tiekėjai ir perkama iš mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo. Taip perkami ir suvenyrai, dovanos miesto svečiams, pasižymėjusiems moksleiviams ir pan. Tokių pirkimų atlikta 35.
Devynis kartus pirkta kuro, malkų, anglių, pjuvenų. Kiekvieno tokio pirkimo vertė – 6,5 tūkst. Lt. Pirkimus atliko seniūnai. Neskelbiant, pirktos ūkinės paskirties prekės. Nors sutarties vertė 90 000 Lt, galima protingai paaiškinti, kad metų eigoje tokias prekes patogiau užsakyti ir atsiimti vietoje, derinant asortimentą, o ne, pavyzdžiui, važiuoti pirkti popieriaus į Vilnių.
Atlikta darbų tarp neskelbiamų pirkimų – 49, iš jų 8 – skubių avarinių darbų, kai perkama klausiant 1 tiekėjo. Tai paprastai remonto, pavyzdžiui, gatvių duobių užtaisymo, pastatų stogų remonto, melioracijos ir kt. priežiūros darbai ar papildomų darbų pirkimai.
Didžiausios neskelbiamų pirkimų sutartys yra dėl papildomų darbų pirkimo, kai perkami papildomi darbai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, techninių projektų klaidų, darbų, kurių nebuvo galima numatyti iš anksto. Tokie pirkimai yra daromi iš vieno tiekėjo, su kuriuo jau yra sudaryta pagrindinė sutartis.
Norėčiau pabrėžti, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų taisyklės parengtos vadovaujantis tiek viešųjų pirkimų įstatymu, tiek viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymais. Teiginys, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija naudojasi įstatymų spragomis yra visiškai nepagrįstas ir netgi prieštarauja sveikai logikai.
Viešųjų pirkimų įstatymas – vienas iš įstatymų, kuris ypač smulkiai reglamentuoja Viešųjų pirkimų organizavimą ir vykdymą, tačiau numatomos ir išimtys, kurios yra pagrįstos. Nemanau, kad tai landa ar spraga įstatyme. Greičiau, tai logiškai pagrįsta racionali įstatymo nuostata, kai siekiama procedūras atlikti efektyviai laiko ir darbo sąnaudų atžvilgiu. Analogiškomis nuostatomis dėl apklausos žodžiu iki 10 000 Lt pirkimų, kuriuos vykdo organizatorius, išimčių, kai vykdomų neskelbiamų pirkimų taikomose taisyklėse, vadovauja ir kontroliuojanti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, kurios neturėtume vertinti kaip perkančiosios organizacijos, besinaudojančios įstatymo spragomis.
Apibendrinus viską, kas pasakyta, galiu teigti, kad visi viešieji pirkimai atlikti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymų ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatomis. Kontroliuojančios institucijos – tiek viešųjų pirkimų tarnyba, tiek Valstybės kontrolė, finansuojančios institucijos, Lietuvos projektų valdymo agentūra ir kt., pažeidimų, vykdant viešųjų pirkimų procedūras, nenustatė.
Dėl teisminio ginčo ir dėl paskirtos 13 510 Lt baudos. Ukmergės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu Ukmergės rajono savivaldybės administracijai buvo paskirta bauda dėl neva sudarytos rangos sutarties su rangovu. Galima paaiškinti, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija nėra sudariusi tokios sutarties, kadangi tik pagal įgaliojimą atliko pirkimo procedūras iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Deja, teismas, nagrinėdamas bylą, išplėtė ieškinio dalyką, tačiau nepaprašė pateikti paaiškinimų, dokumentų ir priėmė tokį sprendimą. Būtent dėl šių aplinkybių manome, kad procesas bus atnaujintas, o baudos mokėti nereikės.
Dėl viešųjų pirkimų kompetencijų centro organizavimo savivaldybės administracijoje. Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kas yra perkančioji organizacija, kokios yra jos teisės ir pareigos, atsakomybė. Ukmergės rajono savivaldybės administracija – viena iš perkančiųjų organizacijų, kuri vykdo viešuosius pirkimus jai priskirtų teisų ir funkcijų ribose. Atlikti viešuosius pirkimus už visas rajono biudžetines ir viešąsias įstaigas ar asmenis, gaunančius paramas iš ES fondų ar iš kitų šaltinių, nėra nei teisinio, nei ekonominio pagrindo.
Šiuo metu viešųjų pirkimų skyriaus specialistai tik suteikia konsultacijas viešųjų pirkimų vykdymo klausimais, o rengti perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų taisykles, pirkimų dokumentus, teikti skelbimus ar ataskaitas, neturi nei teisinių galimybių, nei žmogiškųjų resursų.
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymas laikomas vienu geriausių ES. Pagal viešųjų pirkimų skaičių Lietuva taip pat lyderė ES. Ir man labai gaila, kad tarybos narys Andrius Kalesnikas, pats dirbęs Viešųjų pirkimų tarnyboje ir turėdamas žinoti tikrą situaciją, reiškia nepagrįstus kaltinimus bei įtarimus, ištraukdamas žodžius ir skaičius iš konteksto bei nepasirenka konstruktyvaus darbo kelio.
vilkmerge.lt
