Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad per karščius gyventojams reikia gerti daug skysčių ir vartoti šviežią, tinkamomis sąlygomis laikomą maistą. Kuo ilgiau aukštesnėje kaip 100C aplinkos temperatūroje laikomi produktai, tuo didesnė tikimybė jais apsinuodyti, nes ligas sukeliančios bakterijos prie aukštesnės temperatūros dauginasi sparčiau.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, dėl nesaugaus maisto vartojimo karštomis vasaros dienomis kasmet padaugėja bakterinių žarnyno infekcijų atvejų. Žarnyno infekcines ligas sukelia maiste esantys mikroorganizmai. Itin dažnai apsinuodijimo priežastimi tampa greitai gendančio maisto (salotų, mišrainių su majonezu, karšto rūkymo mėsos, žuvies, dešrų, pieno produktų, kreminių gaminių ir kt.) vartojimas, ypač jei toks maistas kelias valandas palaikomas 200C ir aukštesnėje temperatūroje. Užsikrėsti galima ir išgėrus užteršto atvirų vandens telkinių vandens.
Pagrindinė žarnyno užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė – laikytis bendrų asmeninės ir maisto ruošimo higienos taisyklių.
Tvyrant karščiams, reikia papildomai pasirūpinti ir gyvūnais, mat jiems taip pat labai pavojingas perkaitimas ar saulės smūgis. Veterinarijos specialistų teigimu, labai svarbu, kad karštą dieną gyvūnai turėtų pakankamai vandens troškuliui numalšinti, o laikomi lauke – pavėsingą vietą pasislėpti nuo saulės. Tvartuose ir paukščių fermose turi veikti efektyvios vėdinimo sistemos. Pastebėjus, kad gyvuliai neramūs, sutrikusi judesių koordinacija, reikėtų juos atvėsinti, apipilti vandeniu, nuvesti į pavėsį, duoti atsigerti. Būtina pasirūpinti ir apsauga nuo kraujasiurbių vabzdžių, nes per karščius jie gyvūnus puola intensyviau.
Karščių metu gyvūnų vežėjai ir palydovai neturėtų planuoti ilgų kelionių, o jeigu tai neišvengiama – stengtis vežti gyvūnus anksti ryte arba kuo vėliau vakare. Vežti gyvūnus reikia tik tam pritaikytomis transporto priemonėmis, kuriose būtų įrengtos girdymo, vėdinimo, temperatūros kontrolės sistemos ir duomenų registravimo įrenginiai, funkcionuotų aliarmo sistema, įsijungianti ir pranešanti vairuotojui, jei temperatūra pasiekia aukščiausią ar žemiausią ribą.
Gyvūnų augintinių savininkai taip pat turėtų būti dėmesingesni. Veterinarijos specialistai rekomenduoja ilgesnius pasivaikščiojimus nukelti vakarui ar ankstyvam rytui, kai oro temperatūra žemesnė. Išsiruošus į kelionę ar ilgesnį pasivaikščiojimą, reiktų paimti vandens ne tik sau, bet ir augintiniui atsigaivinti. Reiktų prisiminti, kad negalima palikti augintinių uždarytų automobiliuose, voljeruose, kuriuose jie negali pasislėpti šešėlyje, neturi prieigos prie vandens, ar kitomis sąlygomis, kur jiems grėstų perkaitimas. Pasivaikščiojimai su augintiniais ant įkaitusio paplūdimio smėlio ar kelio dangos, taip pat gali būtų gyvūnams nemalonūs. Šunų lekavimas yra vienas iš temperatūros reguliavimo būdų, todėl ypač svarbu įvertinti antsnukio naudojimo būtinybę, prireikus rinktis medžiaginius antsnukius. Veterinarijos specialistų nuomone, karštasis metų laikas pats tinkamiausias trumpinti ilgaplaukių augintinių kailį.
vmvt.lt
