Kultūros centre vykusiame kultūros vakare „Tais takais vėlei prie Šventosios“ paminėtas visuomenės veikėjo ir dainininko tenoro Alfonso Čekausko 75-erių metų ir Vilniuje veikiančios kraštiečių draugijos „Kur tas šaltinėlis“ 10 metų jubiliejus. Vakare skambėjo liaudies dainos, klasikos kūriniai, liejosi eilės. Buvo renkami draugijų „Kur tas šaltinėlis“ ir „Baltų ainiai“ vadovai.
Koncerte dainavo jubiliatas, tenoras Alfonsas Čekauskas, bosas, profesorius Antanas Kiveris, akomponavo pianistė profesorė Rita Bieliauskienė, eiles skaitė poetė Regina Mulevičienė. Vakarą vedė Jolanta Čekauskaitė-Grinevičienė. Renginio metu ne tik skambėjo dainos ir poezija, bet prisiminimais apie savo kraštą dalijosi A. Čekauskas.
A. Čekauskas – tenoras, visuomenės veikėjas. Jam, baigiantis sovietiniams laikams, buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio kultūros darbuotojo vardas. Jis Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ pirmininkas, tarptautinės blaivybės akademijos akademikas, kitų organizacijų narys, kraštiečių draugijos „Kur tas šaltinėlis“ prezidentas.
Vakaro metu A. Čekauskas žaismingai pasveikino varduvininkus – Jonus, Antanus, Petrus ir pasiūlė pasidalinti gautomis gėlėmis. Nuoširdžiai padėkojo Taujėnų seniūnei Elvyrai Tolušienei už pagalbą organizuojant kraštiečių renginius.
Kadangi A. Čekausko pastangomis viena gatvė Vilniuje pavadinta Šalnų, gimtojo laureato kaimo vardu, jis siūlė Ukmergės rajono savivaldybei stengtis, kad sostinėje atsirastų ir Taujėnų gatvė. Ukmergėje, jo manymu, turi atsirasti kelios gatvės, pavadintos žymių kraštiečių, rezistencijos kovų dalyvių pavardėmis.
Prisimindamas savo praeitį jubiliatas pasakojo, kad jo šeima buvo rezistencinio judėjimo dalyviai. Gimęs ir augęs Šalnų kaime, A. Čekauskas pasakojo, kad didelis kaimas palaipsniui sunyko. Iš kaimo į partizanų gretas išėjo ir kovose žuvo 17 vyrų. Nemažai šeimų bolševikai išvežė į Sibirą. Todėl iš didelio kaimo beliko kelios sodybos, kurios matosi važiuojant autostrada iš Vilniaus į Panevėžį.
A. Čekausko teigimu, partizaninis karas suteikė tautai jėgų ir savo vertės pojūtį. „Sąjūdžio nebūtų, jei nebūtų rezistencinio judėjimo, patriotizmo“ – sakė jubiliatas. Jis pokario pasipriešinimą vertina kaip ypatingą drąsą.
Būdamas vaikas A. Čekauskas padėjo partizanams. Į Ukmergę nešiodavo laiškus. 17 kilometrų atstumą iki miesto įveikdavo pėsčiomis. Tačiau nuo Šaukuvos iki Vilkmergėlės upelio per Gedimino gatvę jis jau bėgdavo. Atlikęs ką reikėdavo vaikinukas išgerdavo po dvi stiklines gazuoto vandens. Po to bėgdavo pažiūrėti Deveikio namo Vytauto gatvėje, Antano Smetonos gimnazijos, amatų mokyklos. Jam tuomet atrodė, kad tai gražūs pastatai.
Baigęs Taujėnų vidurinę mokyklą būsimas visuomenės veikėjas pateko į kariuomenę. Po jos įstojo įVilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbos. Čia KGB išsiaiškina jo tėvų praeitį ir pradeda trukdyti moksluose. Baigęs Universitetą A. Čekauskas nusprendžia stoti į konservatoriją. Stodamas 11-os profesorių komisijai sudainavo 5 kurso programą. Bet prireikė aukštųjų mokyklų poliklinikos sveikatos pažymėjimo. Ten nustatė, kad būsimo tenoro balso stygos nesveikos ir į konservatoriją nepriimė. Universiteto irgi baigti negali, nes kelintą kartą neišlaiko TSKP egzamino. Todėl tris metus negavo diplomo. Tik nuėjus pas aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministrą, kraštietį Henriką Zabulį padėtis pasikeitė. Ministras paskambino Universiteto rektoriui Jonui Kubiliui ir tik tada A. Čekauskas egzaminą išlaikė.
Nors muzikiniai mokslai ir nebuvo baigti, A. Čekauskas daug koncertuoja, dalyvauja įvairiuose konkursuose. Po koncerto Naujos Vilnios kultūros namuose, Vykdomojo komiteto pirmininkė kultūros namų direktorei liepė A. Čekauską priimti dirbti. Buvo rastas elektriko etatas gamykloje. Taip tenoras šalia 180 rublių atlyginimo gaudavo dar 140 rublių elektriko algą. 1976 metais A. Čekauskas tampa „Sidabrinių balsų“ laureatu.
Vakaro metu buvo išrinkta nauja draugijos „Kur tas šaltinėlis“ pirmininkė. Ja tapo Albina Jakubickienė. Prisiminta ir draugija „Baltų ainiai“. Tai ne tik blaivybės draugija, tai humanizmo draugija dirbanti tiek su jaunimu, tiek su suaugusiais. Tai svaiginamųjų ir psichoterapinių medžiagų vartojimo prevencinis darbas, pastangos, kad žmonės neprasigertų. Šios draugijos Ukmergės rajono skyriaus pirmininke plojimais išrinkta Jolanta Čekauskaitė – Grinevičienė.
Arvydas Pėšina
