Atnaujinta sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka siekiama užtikrinti tvaresnį Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą ir paskatinti gydymo įstaigas labiau orientuotis į pacientų poreikius. Pokyčius inicijavo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).
Naujoji apmokėjimo tvarka pristatyta gydymo įstaigoms dar šių metų kovo pradžioje. Dėl jos buvo diskutuota su socialiniais partneriais, sulaukta pastebėjimų, į kuriuos ketinama atsižvelgti, tobulinant sutarčių sudarymo tvarkas.
„Norime, kad sveikatos apsaugos finansavimas būtų efektyvus, todėl pasikeitusi apmokėjimo tvarka įstaigas skatins koncentruotis į gyventojams reikalingiausias paslaugas, o visas nepanaudotas lėšas skirsime jų sveikatai gerinti: didinsime trūkstamų paslaugų įkainius, finansuosime naujas paslaugas, tyrimus ir vaistus“, – sako VLK direktorius Gytis Bendorius.
Pastaraisiais metais pastebimas ženklus kai kurių sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus augimas, lėtai mažėja išvengiama hospitalizacija. Vis dėlto fondo biudžetas yra ribotas, o dėl fiskalinio reguliavimo kasmet mažėja rezervo panaudojimo galimybės, iš kurio apmokamos ligonių kasų partnerių sutartis viršijančios sveikatos priežiūros paslaugos. Todėl svarbu rasti paslaugų prieinamumo ir atsakingo finansavimo pusiausvyrą.
Kaip ir anksčiau, ligonių kasos visoms gydymo įstaigoms apmokės už visas pagal sutartis suteiktas paslaugas. Be to, bus visiškai atsiskaityta už pirmąjį šių metų ketvirtį suteiktas viršsutartines paslaugas, išskyrus neprioritetines stacionarines, kurios kaip ir ankstesniais metais bus dengiamos 30 proc. apimtimi metų pabaigoje.
Pagal naująją tvarką nuo 2025 m. balandžio 1 d.:
Sutarčių lėšos naudojamos tik toms paslaugoms, kurioms jos buvo suplanuotos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, nesuteikus suplanuotų išsamių gydytojų konsultacijų, įstaiga negalės tomis lėšomis finansuoti kitų paslaugų. Taip siekiama, kad lėšos būtų naudojamos tikslingai, o pacientai gautų reikalingiausias paslaugas.
Prioritetinės viršsutartinės paslaugos bus apmokamos pirmumo tvarka. Tai itin svarbios paslaugos, kurių nesuteikus laiku padidėtų pacientų mirtingumas ir neįgalumas: skubiosios medicinos pagalbos ir stebėjimo paslaugos, prioritetinės stacionarinio gydymo paslaugos (pavyzdžiui, gimdymo, miokardo infarkto, insulto gydymo), prioritetinės reabilitacijos paslaugos, išplėstinės ir išsamios konsultacijos. Kitos viršsutartinės paslaugos bus apmokamos tik apmokėjus šias paslaugas. Atsižvelgiant į fondo galimybes, sutartis viršijančios paprastos konsultacijos ir neprioritetinės reabilitacijos paslaugos bus apmokamos iki 70 proc., neprioritetinės stacionarinės paslaugos iki 30 proc., kitos paslaugos iki 100 proc. jų bazinės kainos.
Keičiamas brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimo modelis. Atsisakoma „plaukiojančio balo“ sistemos – vietoj jos įsigalios fiksuotos sutartys su kiekviena gydymo įstaiga. Už viršsutartinius kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus bus mokama iki 70 proc., o kitų brangiųjų tyrimų ir procedūrų (pavyzdžiui, hemodializės) – iki 100 proc. bazinės kainos, atsižvelgiant į fondo galimybes ir numatytą apmokėjimo tvarką.
Iš anksto nustatyta, kokia dalis viršytų paslaugų bus apmokama. Kai kurios viršsutartinės paslaugos bus apmokamos skaičiuojant nuo sumos, neviršijančios 50 proc. sutartyje numatytos. Tai galios paprastoms konsultacijoms, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugoms, neprioritetinėms stacionarinėms paslaugoms, pradinei ir ambulatorinei medicininei reabilitacijai, neprioritetinei stacionarinei reabilitacijai, taip pat kompiuterinės ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimams.
Pirminės sveikatos priežiūros ir prevencinių programų paslaugų apmokėjimo tvarka nesikeičia.
VLK duomenimis, gydymo įstaigos 2024 m. suteikė 19 proc. daugiau paslaugų nei buvo numatyta sutartyse. Šiemet sutartis viršijančioms paslaugoms apmokėti bus galima skirti iki 71 mln. eurų iš fondo rezervo ir visas papildomai gautas pajamas.
Valstybinės ligonių kasos Komunikacijos skyrius
