Pradžia Gyvenimas Kelionė po Lenkiją, Čekiją, Vokietiją

Kelionė po Lenkiją, Čekiją, Vokietiją

1097
0

Ankstų gegužės 11 d. rytmetį 25 žmonių grupė, LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ nariai, EURAG Lietuvos asociacijos Ukmergės skyriaus nariai, rinkomės į pažintinę kelionę autobusu po Lenkiją, Čekiją ir Vokietiją. Nors klubo pirmininkė Valerija Naraškevičienė kelionėje dalyvauti negalėjo, tačiau anksti ryte atvyko mūsų išlydėti ir palinkėti gero kelio. Ekskursijos vadovas Valmantas Naraškevičius visą kelią rūpinosi mūsų buitiniais reikalais.

Pirmąją kelionės dieną važiavome gerėdamiesi pavasariška gamta, klausydamiesi įdomių ir vaizdingų gidės Danutės Gelūnienės pasakojimų, ir pavakare pasiekėme vieną gražiausių Lenkijos miestų – Vroclavą. Tai ketvirtas pagal dydį Lenkijos miestas, įsikūręs Odros upės salose. Mūsų jau laukė gidė, kuri supažindino su miesto istorija, senamiesčiu, nuostabiomis bažnyčiomis, rotuše, universitetu, taip pat pabuvojome vienoje didžiausių Europoje turgaus aikščių su šiuolaikiniu fontanu ir senoviškais žibintais. Žavėjomės susiglaudusiais įvairiaspalviais senamiesčio pastatais. Tačiau turėjome nuolat nuleisti žvilgsnį ir žemyn, kad pamatytume išsibarsčiusių mažyčių nykštukų skulptūrėles, pabirusias miesto gatvėse, kurios tapo savotiškos ekskursijos kompanionės. Jų spėjome suskaičiuoti bene 400.

Antrąją dieną siaurais ir vingiuotais kalnų keliukais pasiekėme Čekiją, Adršpahų draustinį. Čia per ilgą laiką vėjas, vanduo ir temperatūrų svyravimai suformavo aukštas, vertikalias smiltainio uolas. Atsidūręs uolų apsupty, atrodo, jautiesi lyg užburtoj žemėj: atrodo, viskas sustingo, o siauri tarpekliai beveik nemato saulės šviesos, gyvybe čiurlena tik į paviršių prasimušę šaltiniai. Gidas skatino mus įsijungti vaizduotę ir atpažinti uolose gyvūnus: dramblius, vėžlius, krokodilus ir kitų būtybių siluetus. Siaurais kalnų takeliais kilome ir leidomės tarp aukštų uolų, jausdamiesi lyg kokie nykštukai šiame sustingusiame ir didingame pasaulyje.

Toliau vykstame į kalnų kurortą Pecą prie Sniežkos. Kelias vinguruoja vaizdingais kraštovaizdžiais, iš tolo matome ir snieguotą Sniežkos viršukalnę. Deja, jos pasiekti taip ir nepavyko, dėl stipraus vėjo neveikė keltas. Todėl pasigrožėjome kalnais nuo papėdės iš miestelio pusės.

Kelionę tęsiame Datenicės rūmuose. Šiek tiek vėluojame, todėl paskubomis iš viešbučio einame į didžiulę, senovinę rūmų smuklę, kur ragaujame čekų nacionalinius patiekalus ir stebime viduramžių personažų pasirodymus: fakyrų šou, raganų „korimą“, žiaurius tuometinius kankinimus ir kt. Visą vakarą viduramžių atmosferą kūrė senoviška muzika ir šokiai.

Trečią kelionės dieną vykstame į Čekiškąją Šveicariją. Keliavome pėsčiomis palei Kamenicos upę, įstrigusią tarp milžiniškų uolų ir tarpeklių. Valtimis plaukėme rajonu, kurio grožis prilygsta įspūdingiems Šveicarijos vaizdams. Dalis keliautojų bandė patekti į aukščiausius Europoje natūralius smiltainio Pravčickos vartus, tačiau teko pasitenkinti tik ilgu pasivaikščiojimu nuostabiais kalnų takeliais, nes kopti į kalną prie vartų kažkodėl neleido…

Ketvirtąją dieną važiuojame į Vokietiją, į garsiąją Saksonijos Šveicariją. Kelias vinguriuoja per lygumas, jas keičia uolos, tarpekliai, pilys. Sustojame Kionigšteino tvirtovės papėdėje ir kylame kas pėsčiomis, kas autobusiuku į XVI a. pilį – tvirtovę. Apžiūrime pilį, XVI a. kareivines, giliausią šulinį, kurio gylį matavęs pats rusų caras Petras I-asis, ir kitus to laikmečio pastatus, gėrimės vaizdais, kurie atsiveria nuo gynybinės sienos.

Kelionę tęsiame Elbės upės pakrante ir privažiuojame smiltainio uolų ir tarpeklių labirintus Rotheine. Ten prieš daug daug metų buvęs jūros dugnas. Ėjome uolų tarpekliais iš viršaus, o apačioje tekėjo Elbės upė, už jos driekėsi spalvingi kaimeliai.

Vėlai vakare pasiekėme Giorlicą, tolimiausią į rytus nutolusį Vokietijos miestą, kurio vakarinė pusė – Giorlicas, priklauso Vokietijai, o rytinė – Zgožeckas – Lenkijai. Nakvojome jau Lenkijos pusėje, o ankstų rytą išvykome namo.

Kelionė ilga, tačiau jos metu skambėjo dainos, kurias vedė švelniabalsė Marija ir linksmoji Elžbieta, liejosi anekdotai ir įvairūs linksmi nutikimai. Kelionės nuovargis pailsėjus dings, o matyti vaizdai, patirti įspūdžiai dar ilgai išliks atmintyje. Esame dėkingi bočių klubo „Viltis“ pirmininkei V. Naraškevičienei už tai, kad neleidžia mums „miegoti“ ir organizuoja turiningas keliones bei įvairiausius renginius.

LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ narė Levanora Danylienė

Atsakyti

Prašome įrašyti komentarą
Įrašykite savo vardą