Pradžia Gyvenimas Išvyka į Pasvalį

Išvyka į Pasvalį

471
0

LPS „Bočiai“ Ukmergės klubas „Viltis“ pradėjo vykdyti Ukmergės rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Pabūkime drauge“. Pirmasis mūsų renginys rugsėjo 6 dieną – kelionė į Pasvalį, kurios metu dalyvauta ekskursijoje po miestą ir respublikiniame LPS „Bočiai“ renginyje „Dainuojam Lietuvai ir Tau“.

Kelionė neprailgo, nes klausėmės įdomių Danutės Gelūnienės pasakojimų. Kadangi neseniai atsisveikinome su vasara, o vasaros pabaigoje Lietuvą palieka gandrai, tai Danutė pateikė faktų apie jų kelionę. Pasirodo, kad baltieji gandrai keliauja ilgai ir toli. Per 2-3 kelionės mėnesius šie paukščiai įveikia 8-10 tūkstančių kilometrų. Tyrimai rodo, kad gandrai įveikia iki 500 kilometrų per dieną ir pakyla iki 3000 metrų aukščio. Gandrų migracijos kelias iš Lietuvos driekiasi per Baltarusiją, Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją ir Turkiją, pro Siriją, Libaną bei Jordaniją, Izraelį, Egiptą, Sudaną. Kai kurie iš jų pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką.

Pasakodama apie Pasvalio kraštą Danutė minėjo, kad jis garsus žymiais žmonėmis, smegduobėmis, duona, alumi, sūriais, krepšiniu. Išklausėme pasakojimus apie poetą Bernardą Brazdžionį, tris brolius Vileišius, daug nuveikusius Lietuvos labui. Važiuojant pro Panevėžį pasakojo apie Panevėžio apskrities miestus, jų ekonomiką, žymias vietas, žmones.

Dar neprivažiavus Pasvalio mus pasitiko LPS „Bočiai“ Pasvalio bendrijos pirmininkas Antanas Indreliūnas kartu su Viliumi Grabskiu, kuris buvo mūsų gidu po Pasvalį. Ekskursiją pradėjome nuo Smegduobių parko. Kaip pasakojo Vilius, tai vienintelis toks pasaulyje parkas. Smegduobės atsiranda taip vadinamuose karstiniuose regionuose, kurie apima Biržų, Pasvalio ir dalį Panevėžio rajono. Tai teritorija, kur netoli žemės paviršiaus yra gipsingi sluoksniai. Gipsui pradėjus tirpti, žemės gelmėse atsiveria tuštuma, kuri vėliau virsta smegduobe. O pagrindinė gipso tirpimo sąlyga yra kuo didesnis kritulių kiekis. Parke įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių yra keliasdešimt. Vienos smegduobės prisipildo vandens, o kitos – ne. Kaip sakė Vilius, kažkur yra nematoma kiaurymė, per kurią vanduo susigeria į žemę. Buvo smalsu vaikščioti parke ir šiek tiek baugu. Mums paklausus, ar bevaikštant po parką neprasmegsime, gidas garantavo, kad ne.

Parkas atidarytas 2009 metais. Čia gausu medžio skulptūrų. Apžiūrėjome šventųjų, laumės, saugančios vieną iš smegduobių, Bernardo Brazdžionio 100-mečio ir kitas skulptūras. Parke įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai, žaidimų, sporto, treniruočių aikštynai, pastatyti žibintai, suoleliai poilsiui. Bevandenėje smegduobėje įrengtas šešių šimtų vietų amfiteatras. Čia vyksta įvairūs rajono kultūros ir sporto renginiai.

Kitas aplankytas objektas buvo prie Lėvens upės smegduobėje į žemės paviršių iškilęs Žalsvasis šaltinis, kuriam žalią spalvą suteikia ant šaltinio sienelių augantys dumbliai. Tai didžiausias šaltinis Pasvalio rajone ir giliausias urvas Lietuvoje. Šio povandeninio urvo skersmuo yra apie 5 m ir 21 m gylio. Jis atsirado apie 1960 metus.

Aplankėme Girnų muziejų, kuris yra prie Antano Stapulionio sodybos. A. Stapulionis į tuščią sklypą prie namų parsigabeno pirmąjį eksponatą 1979 metus. Dabar tai dubenuotųjų akmenų ir girnapusių kolekcija po atviru dangumi, kurioje sukaupta apie 300 girnapusių, daug dubenuotųjų (su įvairaus dydžio duobutėmis, prie kurių radimosi yra prisidėjusi ir žmogaus ranka) akmenų, keletas su pėda. Kaip pasakojo Vilius, pasak padavimų, pėdas akmenyse paliko Dievas, Jėzus Kristus, Marija, velniai ar kiti asmenys, kada jie vaikščiojo po Žemę ir akmenys dar buvo minkšti. Prieš muziejų stovi lyg ir D. Poškos baublių imitacija. A. Stapulionis iš miško partempto milžiniško uosio drevėje įrengė kamaraitę. Tiesiai žvelgia išmintingoji pelėda su žemiau esančiu užrašu „Semkimės žinių ir išminties visą gyvenimą“. Girnų muziejų A. Stapulionis padovanojo Pasvalio krašto muziejui.

Apžiūrėjome Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Šalia bažnyčios ant buvusio senojo tilto liekanų stovi muzikanto Antanėlio, grojančio smuiku, skulptūra. Vilius pasakojo legendą, kad tarpukario metais ant senojo tilto iš tikrųjų grodavo smuikininkas Antanėlis. Skulptūra interaktyvi. Palietus dešinę ranką, girdime pasakojimą apie Pasvalio įžymybes, palietus kairiąją, skamba Antanėlio istorija. Dar aktyvi ir saga – girdime pasvalietiška tarme skaitomą eilėraštį.

Laikas ragino baigti ekskursiją, rinkomės į Kultūros centrą renginiui „Dainuoju Lietuvai ir Tau“. Renginys buvo skirtas Pasvalio taikos 462 – sioms metinėms ir Baltijos kelio 30-mečiui paminėti. Susirinko senjorai iš LPS „Bočiai“ Biržų, Kelmės, Radviliškio, Šiaulių, Utenos, Kėdainių, Joniškio, Pakruojo, Naujosios Akmenės bendrijų. Renginyje dalyvavo Pasvalio savivaldybės atstovai, LPS „Bočiai“ laikinai einantis pirmininko pareigas Juozas Timas, valdybos nariai, kiti svečiai.

Išklausėme Pasvalio sutarties, arba Pasvalio taikos, istoriją, paaiškinimą, kodėl mieste yra Abiejų Tautų Respublikos valdovo Žygimanto Augusto paminklas. Bendru Pasvalio sutarties vardu vadinamos trys 1557 metų rugsėjo mėnesyje Pasvalyje pasirašytos sutartys tarp Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Livonijos ordino magistro Johano Vilhelmo Fiurstenbergo. Pirmosios dvi – Restitucijos (turto grąžinimo buvusiam savininkui) bei Taikos – buvo priimtos 1557 metų rugsėjo 5 dieną, trečioji sutartis, pasirašyta rugsėjo 14 dieną, skelbė Livonijos ordino, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinę sąjungą prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę. Šalys įsipareigojo bendrai kovoti su Rusijos agresija. Buvo nutraukti Livonijos ordino ir LDK nesutarimai. Tuo pačiu buvo Europoje pagarsintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakraščio miestelis Pasvalys. Dėl to ir buvo nuspręsta pastatyti Pasvalyje paminklą karaliui. Paminklas buvo atidengtas 2018 metais.

Pasisakančiuosius keitė meno saviveiklos kolektyvų pasirodymai. Kalbėjo visų dalyvaujančių bendrijų pirmininkai. Klubo „Viltis“ pirmininkė Valerija Naraškevičienė dėkojo už nuoširdų priėmimą, už puikiai pravestą ekskursiją, vylėsi tolesnio bendradarbiavimo. Klubui atstovavo Ukmergės kultūros centro „Bočių“ moterų vokalinis ansamblis „Lyra“ (vad. Birutė Verbickienė), šokėjai Janina ir Semionas Kuprijaškinai. Baigę koncertinę programą visi sustojome prie Kultūros centro bendrai nuotraukai, po to fotografavomės prie paminklo Žygimantui Augustui. Pietauti vykome į puikų gamtos kampelį – Balsių malūną.

Grįždami namo, kaip visada, dalinomės kelionės įspūdžiais, linksmomis istorijomis, dainavome.

Janina Badokienė

Atsakyti

Prašome įrašyti komentarą
Įrašykite savo vardą