Pradinis Gyvenimas Dalyvavome edukacinėje programoje

Dalyvavome edukacinėje programoje

2188
0

Pradėjome vykdyti Ukmergės rajono savivaldybės remiamą projektą „Pabūkime drauge“ („Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“). Pirmoji mūsų išvyka buvo į Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyrių. Ten pasirinkome edukacinę programą „Šakočio kepimas“.

Programos vedantysis Vitalijus Želnys pirmiausia patikrino mūsų žinias apie šakočio atsiradimo istoriją. Spėjome, kad pradėti šakočiai kepti Vokietijoje. Tačiau kas ir kur konkrečiai kepė, nežinojome. Pasirodo, kad pirmieji juos pradėjo kepti vienuoliai. Sakoma, kad jie niekam neišdavė kepinio recepto. Tačiau manoma, kad XIX a. pradžioje šakočiai pradėti kepti ir Lietuvoje. Žinojome, kad šakotis dar vadinamas baumkuchenu, tačiau žodžio reikšmės neatspėjome. Pasirodo, kad jo reikšmė – medis – pyragas. Vitalijus pasakojo, kad perpjovus kepinį matyti sluoksniuota vidinė struktūra, primenanti medžio metines rieves, galima suskaičiuoti, kiek kartų buvo pilama ant volo tešla.

Šakočių svoris priklausė nuo sunaudotų kiaušinių skaičiaus. Anksčiau jų nesverdavo, o užsakydavo iš 40, 60, 80 ar daugiau kiaušinių. Mes kepėme iš 40 kiaušinių, sviesto, cukraus ir miltų. Dar galima įdėti grietinėlės, grietinės. Vitalijus pajuokavo, kad jie grietinės nededa, bet deda smetoną.

Stebėjome kepimo eigą nuo pirmų žingsnių. Vedantysis užkūrė pečiuje ugnį. Dėjo beržines malkas, kad nespragsėtų. Pirmus šaukštus ant sukamo volo užpylė pats. Padėjo visiems norėjusiems pabandyti kepti teisingai pilti tešlą, laikyti šaukštą. Kepėme šakotį valandą.

Kol šakotis kepė Leonora Jankeliūnienė papasakojo apie savo parašytą knygą „Prie geležingojo upokšnio“. Tai pasakojimas apie jos gimtąjį Pageležių kaimą. Aprašė ne tik savo, bet ir kitų kaimo šeimų, žymių žmonių istorijas, šio krašto praeitį ir dabartį. Skaitė eilėraščius, skirtus sūnums, seserei, tėvui, moteriai… Renginį pagyvino Birutės Verbickienės akordeonu atliekami kūriniai. Kartu padainavome.

Vaišinomės dar šiltu šakočiu su mėtų arbata. Aišku, tokio šviežumo ir skanumo kepinio dar nebuvome ragavę.

Nusifotografavome prie paminklo prezidentui Antanui Smetonai, apsilankėme dvaro teritorijoje. Čia Danutė Gelūnienė papasakojo apie A. Smetonos gyvenimą, veiklą.

Janina Badokienė

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įvesti vardą čia