Filmas „Pokalbiai rimtomis temomis“: suaugusiems apie vaikus

    1103
    0

    beinoriute1

    Spalio viduryje į šalies kino ekranus išleistas naujausias režisierės Giedrės Beinoriūtės filmas „Pokalbiai rimtomis temomis“ Ukmergės žiūrovams bus pristatytas lapkričio pradžioje. Filmą pristatys ir į žiūrovų klausimus atsakys pati filmo režisierė. Nemokamas kino seansas ir susitikimas Kultūros centre įvyks lapkričio 7 dieną 18 valandą.

    Dvylika 8-16 metų herojų filme pasakoja apie savo išgyvenimus, ryšį su kitais žmonėmis, laimės suvokimą arba, kaip sakė viena herojų, – prieš kamerą svarstyta, kas yra meilė, vienatvė, Dievas, ką jai reiškia tėvų skyrybos: „tiesiog pakalbėti iš širdies“. Dažnai manoma, kad vaikai vienodi – turi vienodus pomėgius, klausosi vienodos muzikos, vienodai reaguoja į įvairius dalykus. Bet, pažiūrėjus filmą, galima pamatyti, kad vaikai iš tikro yra absoliučiai skirtingi – su savo norais, mintimis, svajonėmis. Todėl patys vaikai ir paaugliai, pasirodę filme, rekomenduoja jį pirmiausia pasižiūrėti tiems, kurie dar neatrado savo kelio ir nežino, ko nori iš gyvenimo.

    Filme su vaikais ir paaugliais siekta, kad vaikai atrodytų kaip suaugę. Pati režisierė sako, kad turi būti aišku – „čia šneka rimtas žmogus, jis turi ką pasakyti, mokosi formuluoti“. Noras parodyti skirtingus vaikus su ypatinga patirtimi lėmė, kad  kalbinti labai įvairūs vaikai – iš meno mokyklų, iš globos namų, yra nusikaltusių vaikų. Yra vaikų ir iš paprastų šeimų.

    Filmuojant laikytasi principo – sulaukti, kad filmuojami vaikai prabiltų apie tai, kas jiems rūpi.

    Vėliau tėvams buvo rodoma filmo medžiaga, išklausomos jų pastabos. Nufilmuota medžiaga buvo labai sudėtinga. Tačiau viskas pavyko – „Pokalbiai rimtomis temomis“ tapo filmu suaugusiems žmonėms, ne vaikams. Režisierė tikisi, kad „Pokalbiai rimtomis temomis“, kaip ir „Balkonas“, ras savus ir jų bus nemažai.   

    Žinoma režisierė sukūrė ne vieną įvairios tematikos ir žanro filmą. Tai filmai „Troleibusų mieste“ (2002), Sibiro tremčių istorija pasakota nuotraukomis ir piešiniais filme „Gyveno senelis ir bobutė“ (2007), pasakojimas apie gyvenimo ir kino kūrybos patirtį „Vulkanovka. Po didžiojo kino“ (2005), „Egzistencija“ (2004), garsiausias režisierės filmas „Balkonas“ (2008). Pastarasis filmas įvardijamas kaip „lyriškas retro apie brandą“.

    Arvydas Pėšina

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia