Kalbos apie sutarties nutraukimą, kaip ir savivaldybės nesusišnekėjimas su UAB „Miesto energija“, sklandė jau senokai. Pastaroji buvo nuolat kaltinama, kad nustatė per dideles šilumos kainas. Todėl neva kenčia ne tik gyventojai, bet ir rajono biudžetas. Tačiau šilumininkai gyveno ramiai – savivaldybė praktiškai nedarė jokių veiksmų siekdama pažaboti šilumos tiekėjų apetitą.
Ir staiga – sutarties nutraukimas. Politiškai žingsnis buvo labai geras – juk ateinančią žiemą rinkimai į savivaldybės tarybą. Valstiečiai galėtų girtis, kad jie labai rūpinasi miestiečių gerove – žymiai sumažino šilumos kainas. Tačiau išėjo kitaip nei planuota. Įspūdis toks, kad sutarties nutraukimui nebuvo pasiruošta – turbūt tikėtasi, kad karo dėl šilumos nebus. Nebuvo numatytas licencijų klausimas, nebuvo susitarta dėl dujų tiekimo katilinėms. Galvota, kad problemos labai lengvai išsispręs.
Netgi buvo suorganizuotas neva gyventojų palaikymas – piketas prie UAB „Miesto energija“. Ar tie patys piketuotojai dabar nesikeikia? Visi, kurie drįsdavo abejoti sutarties nutraukimo teisėtumu, automatiškai buvo apkaltinami remiantys šilumininkus. O abejojantys tarybos nariai apkaltinami, kad jie nenori, jog gyventojai gautų pigesnę šilumą.
Dar gegužės mėnesį buvo sudarytas grafikas, pagal kurį karšto vandens tiekimas turėjo būti išspręstas birželio mėnesį. Bet perėmus tris katilines paaiškėjo, kad jas reikia remontuoti. Šventupė ir pusė miesto ilgiau kaip mėnesį liko be karšto vandens. Paskui paaiškėja, kad nėra kuo kūrenti – niekas neduoda dujų. Nutarta kūrenti skystu kuru, kuris 40 procentų brangesnis nei dujos.
Perėmus likusias dvi katilines paaiškėja, kad netinkamos trasos – jas reikia remontuoti. Tada kita pusė miesto lieka be karšto vandens. Užupiečiams gerai – karšto vandens nebuvo per pačius vasaros karščius. O ką dabar daryti likusiai miesto daliai – voniose viskas pelija, šalta. Vandenį žmonėms tenka šildytis ant dujinių viryklių ar elektra.
Nepamatuoti valdžios sprendimai nubloškė miestą keliasdešimt metų atgal. Net per blokadą nebuvo taip blogai – visi suprato, kad kenčia dėl laisvės. O dėl ko dabar?
Su mažesne kaina irgi tas pats – šnipštas. Šventupei patvirtino mažesnę kainą – daugiausia amortizacinių atskaitymų ir atlyginimų sąskaita. Net ir neprofesionalui aišku – toks kainos mažinimas gali būti laikinas. Net už 1500 litų per mėnesį samdomas ekspertas V. Sidzikauskas vėliau pareiškė, kad kaina Šventupei nustatyta per maža.
Kas toliau? Nuostoliai rajonui. Juk reikės mokėti valdžios samdytiems advokatams, viešųjų ryšių kompanijai, kompensuoti kuro kainos skirtumą. Kur dar kitos išlaidos? Biudžeto lėšų ir taip viskam neužtenka. O dabar teks mažinti lėšas skirtas kelių tvarkymui, ugdymo ir gydymo įstaigų finansavimui. Tai reiškia, kad už kažkieno klaidas mokėti turėsime visi.
Politikai tyli. Juk jie patys balsavo už sutarties nutraukimą. Įdomiausia šioje situacijoje konservatorių pozicija – viešai pareikšdami, kad jie remia sutarties nutraukimą, t.y. aukščiausių rajono vadovų veiksmus, elgiasi nenuosekliai – balsuodami dėl šilumos klausimų, kažkodėl susilaiko. Ir visame tame mato tik vieną problemą – jiems niekas neteikia informacijos.
Civilizuotoje visuomenėje politikai padarę tokio masto klaidas paprastai atsistatydina. Bet tik ne Ukmergėje. Paprašyti atsistatydinti aukščiausius rajono vadovus nėra kam – valdančioji koalicija balsavo už sutarties nutraukimą, t.y. pritarė klaidai, realios opozicijos nėra. Kitą vertus – kas dabar norėtų imtis vadovauti rajonui, kai tokia sunki padėtis? Gal geriau pasinaudoti liaudies išmintimi – „prisivirei košės, pats ir srėbk“.
