Paprastai teigiama, jog vasara – kelionių metas. Tačiau kelionių džiaugsmą rūpi pratęsti ir rudenį, ypač jei jo dienos saulėtos ir šiltos. Ne taip seniai rajono lituanistai, į bendrą būrį pasikvietę istorijos mokytojus ir mokyklų bibliotekininkus, nutarė leistis į Pasvalio kraštą bei Joniškėlio miestą, tačiau ne pramogauti, o prasmingai pasižvalgyti po šių vietų kultūrines, istorines, literatūrines vietas, paieškoti reikšmingų istorinių įvykių, žinomų literatūros asmenybių pėdsakų, pasidomėti, kaip išvykos metu patirtus įspūdžius, sukauptą medžiagą galima panaudoti ugdant moksleivius.
Aplankyta ne tiek jau daug – pabuvota Pasvalio miesto lankytinose vietose, dalyvauta apžvalginėje ekskursijoje po Joniškėlį bei naktinėje programoje garsiajame Karpių dvare, tačiau šios išvykos įspūdžiai išliks ilgai, be to, šiuo maršrutu pakeliavę mokytojai ne vienas jau planuoja į aplankytas vietas vykti su ugdytiniais tikėdamiesi, jog ši patirtis padės pastariesiems ūgtelėti dvasiškai, suteiks naujų žinių.
Minėtais maršrutais įdomu ir prasminga keliauti ne tik mokytojams ar mokiniams – aplankytos vietos įsimins tiems, kuriuos smalsumas veda kuo geriau pažinti gimtąją Lietuvą, jos įdomybes. Pasvalyje smalsu pavaikštinėti po jaukų ir tvarkingą Smegduobių parką, kur galima išvysti jau bebaigiančių apaugti žole smegduobių pėdsakų, aplankyti medžio skulptūrų ekspoziciją. Kalno gatvėje rasime 21 m gylio smegduobėje ištryškusį unikalų mineralinio vandens šaltinį – stebina jo gylis, vandens sudėtis. Visai netoli, už kelių šimtų metrų, toje pačioje gatvėje – maloniai nustebinantis senovinių girnų muziejus po atviru dangumi. Kaip teigia jį prižiūrinti senutė mokytoja, eksponatai į šį unikalų muziejų suvežti iš viso Pasvalio rajono. Čia rasime ne tik girnų, bet ir paženklintų akmenų, įvairių malūnuose naudotų įrenginių liekanų, kitų įdomybių.
Bene įsimintiniausia šios išvykos dalis – Joniškėlio mieste (būtent mieste – taip jį išdidžiai vadina patys joniškėliečiai), po kurį atvykėlius vedžioja šio krašto žmogus, ketvirtosios kartos joniškėlietis, puikus gidas bei pasakotojas istorikas Viktoras Stanislovaitis. Ekskursiją pradėjęs žaismingu pasakojimu apie Joniškėlyje esantį Žemaičių parką, jis supažindina su įvairių istorinių laikotarpių šio krašto gyvenimu – pradėdamas nuo dabarties ir baigdamas kelių šimtmečių senumo įvykiais, kai šios žemės priklausė čia viešpatavusiai dvarininkų Karpių giminei. Išskirtinė Joniškėlio vieta – senoji universitetinė ligoninė, dabar moderni, atnaujinta, kuri mena tokių garsių literatūros ir kultūros asmenybių, kaip Gabrielė Petkevičaitė – Bitė, Žemaitė, vardus. Darbštuolė Bitė čia sukinėjosi padėdama savo gydytojui tėvui, o Žemaitė šiuos namuos rado prieglobstį ir jautėsi reikalinga… Į šias eilutes nesutilps gido Viktoro pasakojimai – verta patiems nuvykti, klausytis, išgirsti.
Unikali, turbūt vienintelė tokia Lietuvoje naktinė išvyka po Karpių dvarą – išlikusiu jo pastatus, didžiulį paslaptingą parką, menantį garsiosios Karpių giminės gyvenimą, jos pakilimus ir nuopuolius, meilę ir aistras, šventes ir kasdienybę. Paslaptingasis pasakotojas, apsigaubęs tamsiu apsiautu, beveik pusantros valandos klausytojus vedžioja klaidžiais tamsaus parko takais ir pasakoja paslaptingas, kartais net neįtikinamas istorijas – jų klausydamas supranti, koks prieštaringas gali būti žmogus, kokie kartais keisti, nenuspėjami ir protu nesuvokiami jo poelgiai – nesvarbu, ar tai būtų garbingos dvarininkų giminės palikuonis, ar dvaro ūkvedys, ar jo tarnas, ir kokia sudėtinga, skausminga šio krašto, kartu ir visos mūsų šalies istorija. Vėlgi – neįmanoma visų išgirstų istorijų surašyti į šias eilutes – verta patiems jas išgirsti, nes jos nepakartojamos.
Tai tik nedideli fragmentai dar kartą prisimenant šios ne tokios tolimos, bet nepaprastos edukacinės išvykos įspūdžius. Tuo pačiu maršrutu, kuriuo ne taip seniai rudenišku keliu keliavo mokytojai, galbūt netrukus leisis ir jų mokiniai – kad suprastų, kiek įdomių dalykų turime čia, Lietuvoje, kaip svarbu ją pažinti aplankant ne tik didžiuosius šalies miestus, bet ir atokiausius šalis kampelius – tokius kaip Joniškėlio miestas, kuriame – galbūt ne per drąsu taip teigti – rasime ne vieną didįjį Lietuvos stebuklą.
Rasa Povylienė,
Želvos vidurinės mokyklos mokytoja, rajono lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė
Vaidos Valatkienės nuotraukose:
Prie paminklo karininkui Jonui Stapulioniui Joniškėlio mieste
Senosiose Joniškėlio kapinėse
Joniškėlio Žemaičių parke – klausant nuotaikingo gido pasakojimo
