Ar bus atkurta Ukmergės apskritis?

Istorija
Ukmergės apskritis – administracinis Lietuvos vienetas dabartinės šalies teritorijos rytinėje dalyje, abipus Šventosios upės. Centras – Ukmergė.
Apskritis (Vilkmergės pavietas) minima nuo XV a. (iki 1564–1566 m. teismų ir administracijos reformų nebuvo aiškiau apibrėžtas teritorinis vienetas). Iki 1795m. ji priklausė LDK Vilniaus vaivadijai, 1795–1797 ir 1801–1842 m. Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai, 1842–1915 m. Kauno gubernijai.
Vilkmergės pavietas M.K.Radvilos1613 m. išleistame žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ (fragmentas)
1665 metais Nicolas Sanson sudarytame Vilniaus ir Trakų vaivadijųžemėlapyje Vilkmergės paviete pažymėtos šios gyvenvietės:
• Ukmergė (Wilkomirz, Wilkmerg) – pavieto centras, Dusetos (Dustaty), Užpaliai (Wyspol), Svėdasai (Swiadosci), Vyžuonos (Wizuny),  Anykščiai (Onixty, Anixen), Kavarskas (Kowarsko), Siesikai (Siesiki), (Wolczany), Alanta (Owantj), Deltuva (Dziwaltow), Pabaiskas (Poboysko), Balninkai (Bolniki), Vepriai (Wieprze), Šešuoliai (Siessole), Upninkai (Vpniki), Viesos (Wiessy), Širvintos (Szerwenti) – nėra miestelio simbolio, Musninkai (Mussniki), Gegužinė (Greguzin), Kernavė (Kiernow), Maišiagala (Myssogala). Taip pat įvardytos upės – Šventoji (Swieta fl.), ? (Czarna fl.), Širvinta (Szerwenta fl.), Musė (Molza fl.)
Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.
1916–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį, 1941–1944 m. į Ostland Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą. 1920 m. čia įvyko Lietuvos ir Lenkijoskariuomenių kautynių. 1947 m. 2 valsčiai perduoti naujai Anykščių apskričiai. 1950m. birželio 20 d. Ukmergės apskritis pertvarkyta į Ukmergės rajoną (27 apylinkės), dalis teritorijos perduota Jonavos rajonui (4 apylinkės), Kavarsko rajonui (16 apylinkių), Ramygalos rajonui (4 apylinkės), Smėlių rajonui (20 apylinkių) ir Širvintų rajonui (1 apylinkė).
Ukmergės apskritis panaikinta 1950 m.

Dabartis

Ukmergės rajono savivaldybė nepritaria Vidaus reikalų ministerijos ( VRM ) planams pakeisti Vilniaus apskrities teritorijos ribas ir šiuo metu čia esantį Ukmergės rajoną priskirti Utenos apskričiai.
Ukmergės meras Rolandas Janickas kreipėsi į šalies valdžią siūlydamas steigti vienuoliktąją – Ukmergės – apskritį.
Apie VRM parengtą ir derinimui pateiktą Lietuvos Respublikos teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektą Ukmergės rajono valdžia sužinojo š.m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, gavusi persiųstą raštą iš Lietuvos savivaldybių asociacijos ( LSA).
VRM raštas buvo persiųstas penkioms ministerijoms, Lietuvos statistikos departamentui, Registrų centrui ir LSA. Savivaldybių, kurias rengiamasi išbraukti iš Vilniaus apskrities ribų, merų bei Tarybų nuomonių apie projektą rengėjai neklausė.
Pagal naująjį įstatymo projektą, šiuo metu Vilniaus apskrityje esančios Švenčionių, Širvintų ir Ukmergės rajonų savivaldybės būtų priskiriamos Utenos, o Šalčininkų rajono savivaldybė – Alytaus apskričiai.
Vilniaus apskrityje liktų Elektrėnų, Trakų ir Vilniaus rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybės, Utenos apskričiai priklausytų Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Visagino, Zarasų rajonų savivaldybės, o Alytaus – Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos ir Šalčininkų rajonų ir Alytaus miesto savivaldybės.
Kaip aiškinama, šio teisės akto tikslas – tinkamai pasiruošti 2021–2028 metų ES finansinės paramos programavimui, siekiant, kad mažiau išvystytiems Lietuvos regionams būtų skiriama pakankamai paramos lėšų.
Tvirtinama, kad, neperskirsčius apskričių, per tuos septynerius metus Lietuva negautų 2,7 milijardo eurų, o parama mažiau išvystytiems regionams sumažėtų 1,85 milijardo eurų.
Skaičiuojama, kad šio įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti 2016 metais reikės apie 110 tūkstančių eurų papildomų valstybės biudžeto asignavimų.

Šiuo metu Lietuvoje yra 10 apskričių – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus.

Perspektyva

Merų bei LR Seimo narių pozicijos

Žurnalo vilkmerge.lt prašymu Ukmergės, Širvintų, Anykščių ir Molėtų merai bei Ukmergei atstovaujantys LR Seimo nariai pateikia savo nuomones dėl Ukmergės apskrities atkūrimo. Politikų buvo paprašyta atsakyti į tris klausimus:

1. Kokia yra Jūsų nuomonė ir pozicija dėl Ukmergės apskrities atkūrimo?
2. Kokius privalumus (ekonominius, politinius, socialinius, kultūrinius) įgytų Ukmergės, Anykščių, Širvintų bei Molėtų rajonai, atkūrus Ukmergės apskritį? Kuo toks sprendimas būtų naudingas eiliniam rajono gyventojui?
3. Ką reikia atlikti praktiškai, kad ketinimas atkurti Ukmergės apskritį būtų įgyvendintas?

Ukmergės r. savivaldybės meras Rolandas Janickas:

1. Apskričių ribų perbraižymas yra neišvengiamas.

Tiek LR Vyriausybė, tiek LR Seimas, manau, šiuo klausimu nusiteikę ryžtingai. Dėl Vilniaus apskrities ekonomikos rodiklių augimo kyla grėsmė prarasti Europos Sąjungos paramą, skirtą mažiau išsivysčiusiems regionams. Todėl rimtai planuojama Vilniaus apskritį skaidyti. Vienokie ar kitokie pokyčiai tikrai bus. Pagrindinis klausimas – kokiu keliu apskričių ribos bus perbraižomos?
Nepritariu Vilniaus apskrities teritorijos ribų pakeitimui Ukmergės rajono savivaldybę priskiriant Utenos apskrities teritorijai, kaip kad nutarimo projekte siūlė LR Vidaus reikalų ministerija. Nematau tokių pokyčių pagrindo. Pertvarkant apskričių teritorijas, tiek istoriškai, tiek geografiškai būtent Ukmergė galėtų tapti regiono centru, apjungdama Anykščių rajono, Širvintų rajono, Molėtų rajono ir Ukmergės rajono savivaldybes.
Ukmergė – vienas seniausių Lietuvos miestų, turintis gilias ir senas administracinio centro – apskrities – tradicijas. Istoriniuose šaltiniuose Ukmergės apskritis minima jau 1528 m. 1940 m. Ukmergės apskritis buvo viena didžiausių Lietuvoje. Ukmergės rajonas įsikūręs strategiškai patogioje vietoje – centrinėje Lietuvos dalyje, kurioje koncentruojasi nemaža dalis šalies pramonės. Ukmergė yra didžiausių Lietuvos kelių sankryžoje, tolygiai nutolusi nuo daugelio kitų apskričių centrų.
Apskričių pertvarkos priešakyje turime neeilinę progą pakovoti dėl istorinės Ukmergės apskrities atkūrimo, simboliškai grįžti prie mūsų krašto ištakų. Turėdamas vietos politikų palaikymą, esu pasiryžęs ginti šią poziciją. Tikiu, kad  toks sprendimas būtų teisingas ir pagrįstas.

2. Ukmergės apskričiai neabejotinai atsivertų naujos plėtros galimybės.

Pagrindinis apskričių pertvarkos tikslas yra užsitikrinti Lietuvos regionams Europos Sąjungos fondų paramos tęstinumą. Ukmergė, tapdama regiono centru, galėtų apjungti keturis panašaus išsivystymo lygio kaimyninius rajonus ir gauti jų išsivystymo lygį atitinkančią Europos Sąjungos paramą. Sudarydami atskirą apskritį, galime tikėtis didesnio aukščiausių valdžios institucijų dėmesio, didesnio finansavimo, efektyvesnio regionų plėtrai skiriamų lėšų panaudojimo, kas padėtų mažinti atotrūkį nuo didžiųjų šalies miestų.
Regiono centro statusas didintų mūsų savivaldybės patrauklumą šalies kontekste. Ukmergė, tapdama regiono centru, būtų kur kas patrauklesnė verslo ir investicijų žemėlapyje. Nors apskritys šiandien nebeturi administracijos ir žymi tik teritorinio valstybės suskirstymo ribas, nepaisant to, būtent apskričių centruose galima tikėtis intensyvesnių ekonominės plėtros procesų, didesnės verslo subjektų, socialinių paslaugų ar kultūros židinių koncentracijos.  
Ukmergė – gilias istorines tradicijas turintis miestas. Todėl Ukmergės apskrities atkūrimas taip pat būtų ir visapusiškai reikšmingas istorinis momentas, liudijantis praeities atminimą ir aktualizavimą, duoklę šimtmečius siekiančiai krašto istorijai.

3. Pradžia yra.

Pirmą žingsnį jau žengėme, ir mūsų iniciatyva davė rezultatų – skubos tvarka ir be didelių derinimo procedūrų LR Vidaus reikalų ministerijos parengto nutarimo projekto, kuriuo buvo siūloma Ukmergę priskirti Utenos apskričiai, pateikimas LR Seimui buvo sustabdytas, vyksta tolesnės diskusijos.
Vadovaujantis LR Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatomis, keičiant apskričių teritirijų ribas turi būti organizuojama vietos gyventojų apklausa. Tad savo žodį turės tarti ir ukmergiškiai. Tačiau galutinį sprendimą priims LR Seimas. Laukia tikrai nemažas iššūkis – savo poziciją apginti didžiojoje politinėje arenoje. Taip pat ne mažiau svarbu turėti planuojamos naujos apskrities savivaldybių merų, tarybų pritarimą, ukmergiškių Seimo narių palaikymą. Šiuo klausimu jau esu kalbėjęs su kaimyninių savivaldybių merais – atmetimo reakcijos nebuvo. Tad klausimas lieka atviras. Viskas priklausys nuo tolesnių diskusijų.

Mūsų teikiama Ukmergės apskrities atkūrimo idėja išties turi realų pagrindą. Tad pečius visi surėmę tikimės, kad mūsų pateiktos pastabos ir pasiūlymai bus tinkamai įvertinti ir bus priimtas teisingiausias bei visoms suinteresuotoms pusėms priimtinas sprendimas.

Širvintų r. Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė:

1. Visų pirma, norėčiau akcentuoti, kad Širvintų rajono savivaldybė išreiškė nepritarimą Vidaus reikalų ministerijos planams ardyti dabartinę apskričių sistemą, kadangi tokių esminių pokyčių negalima vykdyti skubotai, neišdiskutavus visų galimų variantų su žmonėmis. Turi būti atsiklausiama gyventojų nuomonės, turi būti nustatyti aiškūs kriterijai. Visgi pradėtos diskusijos paskatino apmąstymus ir mano, t.y. Širvintų rajono savivaldybės merės, nuomone, Vidaus reikalų ministerijos siūlomas variantas, kad tiek Ukmergės, tiek Širvintų ir Švenčionių rajonų savivaldybės būtų priskiriamos Utenos apskričiai, turėtų neigiamų pasekmių rajono gyventojams. Kur kas labiau priimtinas ir Širvintų rajono gyventojams palankesnis būtų sprendimas atkurti istorines šaknis turinčią Ukmergės apskritį. Juo labiau, kad širvintiškiams Ukmergė yra tas miestas, kuris ne tik artimesnis geografiškai, bet ir jau veikiantis kaip tam tikras centras: širvintiškiai dažnai renkasi Ukmergės gydymo įstaigų paslaugas, mūsų rajonus jungia miškų urėdijos, Registrų centro tarnybos.
2. Šios apskričių reformos tikslas – tinkamai pasiruošti 2021–2028 metų ES finansinės paramos programavimui, siekiant, kad mažiau išvystytiems Lietuvos regionams būtų skiriama pakankamai paramos lėšų. Taigi, mūsų rajonams, įskaitant Molėtus bei Anykščius, tapus vienu vienetu, būtų galima strategiškai siekti visokeriopo jo pagyvinimo – pradedant investicijų pritraukimu, didžiųjų įmonių įsikūrimo galimybių didinimu, darbo vietų steigimu, patrauklaus turistinio, pažintinio vieneto formavimu. Tai yra gana sudėtinga, būnant sostinės priemiesčiu. Teigiama, kad, neperskirsčius apskričių, per minėtus septynerius metus Lietuva negautų 2,7 milijardo eurų, o parama mažiau išvystytiems regionams sumažėtų 1,85 milijardo eurų. Todėl svarbu, kad skiriama parama būtų tikslingai panaudota. Matau realių galimybių apjungus tai, ką turime duota iš gamtos, istorijos, paveldo ir sukurtos infrastruktūros, kurti stipresnį ekonomiškai, saugesnį ir atviresnį kraštą.
3. Kaip minėjau, apskričių reformą įgyvendinti ėmėsi Vidaus reikalų ministerija. Tikiu, kad dabar, į šį procesą aktyviai įsijungus savivaldybių atstovams, pirminius projektus bus galima koreguoti. Tam svarbus mūsų sutelktumas, skaičiavimais pagrįsti konkretūs pasiūlymai ir realios vizijos pristatymas. Ypač svarbi mūsų atstovaujamų gyventojų nuomonė. Manau, kad drauge su Ukmergės meru gerb. R. Janicku esame pakankamai tvirti ir pasiryžę apginti savo rajonų žmones, siekti jiems palankiausių sprendimų.

Anykščių r. savivaldybės meras Kęstutis Tubis

1. Šiai dienai sudėtinga kalbėti apie tai, ar šis variantas yra įmanomas.

Tai yra svarstytinas klausimas, istoriškai kažkada yra buvusi Ukmergės apskritis, kuri istoriniuose šaltiniuose yra minima jau 1528 metais. Šį klausimą reikėtų aptarti ne tik su kitomis savivaldybėmis, bet ir kartu su rajonų gyventojais, atsižvelgti į jų nuomonę. Vidaus reikalų ministerija Savivaldybės oficialiai neinformavo bei neįtraukė į tokio įstatymo projekto rengimą ir/ar kitais būdais nederino planuojamų apskričių ribų pakeitimų.

2. Iš esmės, jei sumažėtų apskritį sudarančių rajonų, tuo pat metu, manau, suaktyvėtų bendradarbiavimas tarp apskrities savivaldybių.

Galbūt eiliniam rajono gyventojui būtų arčiau nuvykti į apskrities centrą.

3. Visų pirma yra svarbu atsižvelgti į visus aspektus, kurie turės įtakos tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektu.

Manyčiau, pirmiausia visi savivaldybių merai turėtų inicijuoti susirinkimą, kurio metu būtų aptarti savivaldybių ir valstybės institucijų siūlymai dėl regiono socialinės ir ekonominės plėtros projektų. Reikėtų atsižvelgti į planuojamus strateginius plėtros planus. Būtina organizuoti susitikimus su gyventojais. Taip pat svarbu aptarti apie įstaigų perskirstymą bei funkcijų atlikimą, apžvelgti administracinius kaštus. O pasiūlymus teikti Vyriausybei. Ko gero, reikėtų atsižvelgti į planuojamas keisti rinkimų apygardas.

Molėtų r. Savivaldybės meras Stasys Žvinys:

Ačiū už pateiktus klausimus. Nagrinėjama tema yra įdomi ir tuo pačiu labai sudėtinga. Mūsų manymu, norint įvykdyti administracinio apskričių suskirstymo reformą, pirmiausia turėtume suformuoti tikslus, kodėl tai reikia daryti ir kokią naudą konkreti savivaldybė bei valstybė turės iš to. Norint atsakyti į šiuos klausimus reikalinga atlikti atitinkamas studijas, vertinimus bei analizes, į jų parengimą įtraukiant geriausius to srities žinovus. Ir tik vadovaujantis argumentais ir pamatuojama nauda, galėtume daryti tam tikrus veiksmus. Ar Molėtų savivaldybei būtų  geriau priklausyti Ukmergės apskričiai ar likti Utenos apskrityje, iš esmės nėra visiškai svarbu, nes,  nekeičiant apskritims priskirtų funkcijų, teigiamų pokyčių nebūtų. Su Utenos apskričiai priklausomomis savivaldybėmis esame įvykdę daug  integralių bendrų projektų, mus vienija ir  geografiniai bei istoriniai saitai, mūsų teritorijos priklauso Rytų  Aukštaitijos nacionaliniam parkui, pasižyminčiam gausiais rekreacinias ištekliais, kurie suteikia galimybes plėtoti turizmo paslaugas. Manome, kad tai yra reikšminga ir būtų neišmintinga viską sugriauti ir kurti naujus administraciniu teritorinius vienetus.

LR Seimo narys Kazys Grybauskas:

1. Ukmergė turi senas apskrities tradicijas.

Prieš 75-erius metus Ukmergės apskritis buvo viena didžiausių Lietuvoje. Manau, kad laikas apskrities atkūrimui buvo praleistas 1994 metais, kai šalyje buvo atkuriamos apskritys. Tada buvo svarstomi variantai dvylikos ir keturiolikos apskričių, Ukmergė turėjo galimybę tapti apskrities centru ir atkurti istorinį teisingumą. To laikotarpio politikai neišnaudojo šios galimybės, nors ne tiek daug pastangų ir reikėjo. Iš naujo šis klausimas iškilo šiais metais, kai Vidaus reikalų ministerija pasiūlė keisti regionų ribas ir Ukmergės rajoną priskirti prie Utenos regiono. Dėl Ukmergės apskrities atkūrimo viešai pasisakiau šiais metais  kalbėdamas miesto šventės metu. Aplinkybės pasikeitė, Seimui nepritarus Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889  pakeitimo įstatymo Nr.XII-1094.2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui šių metų spalio 13 dieną. Po to šalies vyriausybė nusprendė  pristabdyti regionų ribų keitimo procesus, nes tam pagal likusį galioti įstatymą reikia ne tik savivaldybių tarybų pritarimo, bet ir gyventojų pritarimo, atlikus apklausą.

2. Apskrities atkūrimas, jeigu Ukmergė liktų jos centru, visapusiškai būtų naudingas ukmergiškiams, nes visus klausimus būtų galima išspręsti Ukmergėje, o ne Vilniuje ar Utenoje. Ukmergė būtų daug patrauklesnė investicijoms, darbo vietų  kūrimui, nes yra transporto magistralių sankryžoje.

3. Dėl apskrities atkūrimo rajono savivaldybė jau kreipėsi į visas valdžios institucijas.  

Dėl anksčiau minėtų priežasčių vargu ar dabar reikėtų įsivelti į šią diskusiją, nes Ukmergė liko priskirta Vilniaus apskričiai, tapo tiksline teritorija, numatytos ženklios investicijos į miesto infrastruktūros plėtrą. Tačiau būtų įdomi kitų gretimų rajonų gyventojų nuomonė, ar pritartų būsimos apskrities riboms ir ko tikimasi ją atkūrus.

LR Seimo narys Arūnas Dudėnas:
1. Jeigu dėl objektyvių priežasčių būtų kaip nors keičiamos ar koreguojamos dabartinių Lietuvos regionų ribos, aš pasisakyčiau už Ukmergės apskrities atkūrimą.
2. Ukmergei tapus regiono centru, padidėtų jos patrauklumas investuotojams. Eilinis rajono gyventojas tai pajustų per padidėjusį Ukmergės, kaip regiono centro, patrauklumą investicijoms.
3. Praktiškai reikia koreguoti nutarimus ir įstatymus, bet iš esmės pirmiausia yra reikalingas visų sutarimas dėl to. Tai neturi būti nuleista iš viršaus, pirmiausia šiuo klausimu turi pasisakyti savivaldybių gyventojai, vėliau reikia sutarimo tarp savivaldybių vadovų. Jeigu šie esminiai pritarimai būtų, manau,  tiek Vyriausybė, tiek Seimas taip pat rastų politinės valios tokiems pakeitimams.

LR Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė:

LR Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė nepateikė savo pozicijos dėl Ukmergės apskrities atkūrimo. „Seimo Pirmininkė nesutinka dėl savo komentaro šiuo klausimu,“ – toks atsakymas buvo gautas iš L. Graužinienės sekretoriato.

Žurnalo  medžiaga

{jcomments on}