Pradinis Gyvenimas Žmonės Apie kitokį alų ir alaus išmanymo meną

Apie kitokį alų ir alaus išmanymo meną

2464
0
IMAG1837

IMAG1837

Šis straipsnis yra apie žmogų, kurio dėka ukmergiškiai turi galimybę atrasti, paragauti ir pamėgti ypatingą ir išskirtinį alų. Tiems, kas pripažįsta „bambalius“ su 7,5 laipsnio gėralu ir pašalpų mokėjimo dieną juos tempia pakuotėmis, toliau skaityti yra neaktualu: jiems aktualu užsipilti smegenis ir įgriūti veidu į šprotų skardinę (ir tokie, beje, skaito tik kalendorių, kad valstybės išmokų dienos nepražiopsotų).

Taigi, susipažinkime: Andrius Kaminskas, 37-erių metų ukmergiškis, alaus parduotuvėlės, įsikūrusios Vytauto gatvėje, savininkas. Istorija, kaip jis juo tapo, reikalauja atskiro dėmesio: čia labiausiai tinka pasakymas „ieškokite moters“. Intriguoja? Tada pradėkime nuo pradžių.

Gimė Andrius gražiame Pabaisko miestelyje, pedagogų šeimoje. Tėtis Kęstutis – fizikas, mama Elina – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Baigęs vidurinę mokyklą, Andrius įstojo mokytis buhalterijos, finansų ir ekonomikos į tuometinį Ukmergės technikumą (dabar – Ukmergės technologijų ir verslo mokykla). Mokslai sekėsi, tačiau mokytis, kaip pats prisipažįsta, nepatiko. Norėjosi kitokios veiklos, o dar labiau – finansinio savarankiškumo, todėl jau po pirmo kurso išvažiavo dirbti į Angliją. Grįžo atgal, tada vėl važiavo. Darbavosi ūkiuose, ir, kaip dabar sako juokaudamas, braškių lauke nusiskynė sau uogą: sutiko merginą, tapusia jo pirmąja žmona. Graži vestuvių ceremonija Vilniaus Katedroje, įsigytas gražus namas Anglijoje, graži pirmųjų metų idilė. Finalas – griuvo viskas. Įvyko skyrybos, sukrėtusios Andrių iki širdies gelmių. Šį laiką vyras vadina juoduoju periodu, iš kurio išsivaduoti padėjo pusantrų metų trukusios kelionės po Europą.  

Keliaujant po Europą

Po kurio laiko Andrius nusprendė grįžti į Lietuvą. Buvo iššūkis: pamėginti gyventi taip, kaip gyvena dauguma lietuvių, nuo algos iki algos. Įdomumo dėlei pamėgino. Žmogui, pratusiam prie kitokių pinigų, netiko ir nepatiko. Tačiau čia įvyko dalykas, pakeitęs Andriaus asmeninį gyvenimą: jis susipažino su Viktorija, po kurio laiko tapusia jo žmona. Laiminga šeima augina dvi dukreles: Godą ir Lėją.

Andrius  su mylima žmona Viktorija

Pažintis ir draugystė su Viktorija ir yra ta pradžia, kaip Andriaus gyvenime atsirado alaus parduotuvėlė. Ši tuo metu priklausė kitam savininkui, o Viktorija joje dirbo pardavėja. Pardavinėti alų ir tvarkytis parduotuvėje merginai sekėsi puikiai. Andrius Lietuvoje vėl buvo retas svečias: dirbo skrydžių palydovu Raynair aviakompanijoje. Vieną dieną sulaukė Viktorijos skambučio. Mylimoji pranešė, kad savininkas nori parduoti parduotuvę ir pirkti siūlo būtent jai.

Pora pasitarė ir nusprendė parduotuvėlę įsigyti. Tai buvo ganėtinai rizikingas žingsnis, nes tuo metu biznis skendėjo tūkstantinėse skolose. Stotis ant kojų sekėsi pamažu, bet sėkmingai. Skolų nebeliko, verslas išsaugotas, nors ne kartą, prisimena Andrius, buvo kilęs noras viską mesti.

Gerai, kad šis noras nebuvo įgyvendintas: parduotuvėlės klientų ratas augo, ją atrado ne tik alaus gurmanai, bet ir žmonės, iki tol tvirtinę, kad visiškai nemėgsta alaus. Andrius klientus pratinosi įvairiais būdais. Pamena merginas, užėjusias tik iš smalsumo ir pareiškusias, jog alaus visai negeria. Įpylė, pasiūlė paragauti ir, jei nepatiks, pažadėjo grąžinti pinigus. To daryti neprireikė, merginos tapo pastoviomis klientėmis.

Andriaus klientai – tai žmonės, vertinantys išskirtinę produkto kokybę ir skonines savybes. Mėlynanosė publika čia neapsipirkinėja, juolab, kad parduotuvė darbą pradeda nuo vidurdienio, kai tie kretantys jau būna „apsiforminę” septyniais su puse ir neturintys jokio santykio su alaus vartojimo kultūra.

Įprasta darbo akimirka

Parduotuvėlėje prekiaujama tik „gyvu“, nepasterizuotu alumi. Savininkas džiaugiasi ir didžiuojasi puikiu bendradarbiavimu su tiekėjais: „Vilniaus alumi“ ir Pakruojo alaus darykla „Davra“. „Vilniaus alus“ tiekia tamsujį, šviesųjį, kvietinį ir neseniai sukurtą Canis Lupus alų. „Tai tradicinio skonio šviesusis Lager tipo alus, kurio gamyboje naudojamas 100% lietuviškas šviesusis miežių salyklas, kartieji Magnum bei aromatiniai Hallertau Hersbrucker apyniai. Šiek tiek salstelėjęs skonis, standi balta puta ir natūraliai įsotintos angliarūgštės dilgčiojimas – šio alaus savybės nenuvils gero alaus mėgėjo“ – taip profesionaliai Andrius pristato Canis Lupus.

alus logo copyPakruojiškių alaus gamintojų pasididžiavimas – tamsusis „Varniukų“ alus, turintis Lietuvos kulinarijos paveldo statusą. Jau pamėgusius puikių „Davros“ aludarių gaminamą „Varniukų“ ir „Daujotų“ alų, Andrius kviečia įvertinti naujausią ir vis labiau garsėjantį bei populiarėjantį „Chicago’s“ alų, simbolizuojantį tradiciją ir istoriją, pasižymintį išraiškinga raudonmedžio spalva, kurio kavos ir karamelės aromatas nustelbiamas gaivaus apynių kartumo.

Andrius prekiauja ir nealkoholiniais gėrimais: limonadais ir gira. Retro giros skonis, pasak pamėgusiųjų, labiausiai primena tos giros, kuri kažkada, dar sovietmečiu, buvo pilstoma iš geltonų statinių ant ratų.

Parduotuvėje teikiama alaus statinių nuomos paslauga. Taip pat galima rinktis vieno, dviejų kranų šaldymo/pilstymo įrangą arba rankinę pompą. Galimi skubūs užsakymai, nereikalingas užstatas, taikomos nuolaidos. Andrius taiko ir progines nuolaidas, taip pasveikindamas dienos varduvininkus.

Koks mėgstamiausias paties Andriaus gėrimas? Žinoma, alus. Vartojamas saikingai ir kultūringai. Kokybiškas, išskirtinis, ypatingas: toks, kokį siūlo savo pirkėjams.

Žurnalo vilkmerge.lt medžiaga

PR

Naujienų portalas vilkmerge.lt įspėja: alkoholio vartojimas kenkia jūsų sveikatai.

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įvesti vardą čia