Ukmergės rajono Valų kaimo ir Siesikų miestelio bendruomenės, apsijungusios pagal bendradarbiavimo sutartį, vykdė projektą „Vietos bendruomenių glaudesnis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimo su Prancūzijos bendruomenėmis užmezgimas“. Projektas Nr.4NT-KV-11-1-0039-PR001 įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės “Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“. Jo tikslas – pasidalinti bendruomenių sukaupta patirtimi kaimo plėtros srityje ir informacijos apie savo veiklą sklaida, naujos patirties, naujų idėjų bendruomenių veiklai tobulinti paieška.
Teikdami projektą ir organizuodami kelionę dėl teminių susitikimų su Prancūzijos Luaros krašto kaimo šeimų asociacija, daug bendravome su jos atstove Vanessa Chapeau, rinkomės temas, kurios būtų aktualios tiek mums, tiek jiems. Pasirinkome temas: 1. bendruomeniškumo skatinimas, kaimo šeimų, gyventojų dalyvavimas NVO veiklose, savanorystė, 2. partnerystė tarp kaimo plėtros dalyvių, 3.darbo vietų kaimo vietovėse sukūrimo skatinimas, 4. jaunimo iniciatyvų likti ir gyventi savame kaime skatinimas. Pagal šias temas planavome susitikimus ir visą tai aptarėme su partneriais.
Prieš vykdami kelionę aiškinomės Lietuvos ir Prancūzijos kaimo bendruomenių sąvokas. Smalsu buvo ne tik sužinoti, bet ir pamatyti abiejų valstybių panašumus ir skirtumus, pasidalinti savo patirtimi ir padiskutuoti mus dominančiomis temomis ir pasisemti naujų idėjų ateities veikloms.
Atvykę į Prancūziją pirmiausia aplankėme ekologiškų daržovių auginimo ūkį, kurios realizuojamos per AMAP (asociacija smulkiesiems žemdirbiams palaikyti). Ūkyje 4 darbuotojai dirba 4.5 ha žemės, o jo užaugintomis daržovėmis yra pamaitinama 200 miestiečių šeimų. Kasmet ūkininkas iš valstybės gauna 2 tūkstančių eurų paramą. Su piktžolėmis kovoja uždengdami lysves lauke ir šiltnamyje agro plėvele, o kenkėjus naikina įvairiomis bakterijomis ir muselėmis, kurios suėda kenkėjus. Jokių problemų dėl daržovių realizavimo neturi, nes kiekvieną pirmadienį veža daržoves į miestą, kur laukia metams abonementus išsipirkę miestiečiai.
Atvežtas daržoves pasikeisdami skirsto patys abonementus įsigiję gyventojai. Jos sudedamos į 11 ir 15 eurų kainuojančias pintines. Kas du mėnesius ūkininkas gauna pinigus už parduotas daržoves. Jeigu gyventojas neatvyksta atsiimti savo krepšelio, jis pasiūlomas kitiems gyventojams, kurie neįsigijo abonemento, o jeigu ir jie nepaima, tai krepšelis atitenka tiems, kas tą dieną ruošė krepšelius. Ne vien daržoves, bet ir pieną, duoną, jautieną, ėrieną, kiaušinius, karvės ir ožkos sūrius, alų, šokoladą, alyvų aliejų galima įsigyti kitomis savaitės dienomis.
Susipažinome su Prancūzijos Luaros krašto kaimo šeimų asociacijos nariais. Yra 550 asociacijų, kurioms priklauso 45000 šeimų. Savo veiklą pristatė asociacijos SUMER prezidentė Pascale Liotard, plačiau apie asociacijos veiklą kalbėjo Familles Rurales direktorius Dominique Motteau. Asociacija įkurta 1945 metais, nes reikėjo patenkinti daugumos šeimų poreikius. Tuo metu kelios šeimos dalindavosi būtiniausiais prietaisais, keisdavosi daiktais. Dabar asociacija padeda kaime gyvenančioms šeimoms, įtraukia žmones į įvairią veiklą. Paskutinių 10 metų pagrindinė veikla – žmonių mokymas.
Ukmergės krašto bendruomenių sąjungos pirmininkė ir Valų kaimo bendruomenės pirmininkė Angelė Jokubynienė supažindino su Lietuvos ir mūsų rajono bendruomenių veikla. Siesikų miestelio bendruomenės pirmininkė Leokadija Talalienė pristatė Siesikų bendruomenės veiklą, supažindino su vykdytais projektais. Pristatė bendruomenės pagrindines veiklos sritis – socialinių paslaugų teikimą, kultūrinę – sportinę veiklą, vykusius mokymus, materialinės techninės bazės stiprinimo būdus, vaikų užimtumo didinimą Vaikų dienos centre ,,Spindulėlis“, bendradarbiavimą ir savanoriško darbo organizavimo galimybes.
Prancūzų atstovė ryšiams su tarptautiniais projektais Vanessa Chapeau pristatė savo veiklą. 2004 m. užmegzti ryšiai su Molėtų rajono Skudutiškio akademija. Abiejų valstybių vykdomas bendras projektas, kurio tikslas – pagalba šeimoms, gyvenančioms kaime. Šeimos, kurios priklauso bendruomenei, per metus sumoka 24 eurų nario mokestį ir gali pasirinkti vieną nemokamą veiklą. Jeigu nori užsiimti dar viena kokia papildoma veikla, už tai jau reikia sumokėti 35 eurus ketvirčiui. Veikia Vaikų dienos centrai. Kadangi trečiadieniais pamokų mokyklose nėra, vaikų užimtumas vykdomas Vaikų dienos centruose – vyksta neformalus ugdymas. Nuo 3 iki 11 metų amžiaus vaikai kiekvieną trečiadienį atvyksta į centrą, kuriame dirba savanoriai, o vyresnieji – 12 – 18 metų renkasi dar ir penktadienį vakare ir šeštadienį po pietų. Centrus gali lankyti tik bendruomenės narių vaikai.
Toliau pažintis tęsėsi su Saumur kaimo bendruomenės nariais. Kaimelis turi Meriją, kur mus ir priėmė, o meras yra savanoris kaimelio gyventojas. Padengiamos tik mero telefono ir kuro išlaidos. Susirinkimai vyksta vakarais po darbo. 120 pensininkų renkasi du kartus per savaitę. Organizuoja šventes, susitikimus. Nemokamai gali lankyti teatro, piešimo, kantri šokių, piešimo ant šilko, skiautinių užsiėmimus. Organizuojami mokomi anglų kalbos kursai, nes anglai pensininkai perka namus Prancūzijos kaimuose, todėl vietiniai gyventojai nori išmokti kalbėti angliškai, kad galėtų bendrauti su atvykėliais. Savanoriai pristatė veiklas, kuriomis nemokamai užsiima gyventojai. Visas priemones, reikalingas užsiėmimams, žmonės perkasi patys. Jeigu įvairiems renginiams paaukojami pinigai, tai mokesčių inspekcija tuos pinigus žmogui grąžina.
Apžiūrėję remontuojamą Merijos pastatą nuvykome į 3 – 11 metų amžiaus Vaikų dienos centrą, įsikūrusį buvusios mokyklos pastate. Visus nustebino, kad kartu su vaikais dainuoja ir žaidžia vaikinas ir mergina. Mums buvo paaiškinta, taip yra todėl, kad vaikai galėtų pasijusti esantys tartum šeimoje, kur yra tėtis ir mama. Ateidami į centrą vaikai valgyti atsineša patys, o po darbo tėvai pasiima vaikus.
Kitame kaimelyje išvydome dar vieną vyresniųjų vaikų dienos centrą. Du centro darbuotojai gauna atlyginimą iš valstybės. Šeimos moka labai mažai. Jaunuoliai centrą lanko noriai – čia sportuoja, kepa pyragus, gamina valgyti, žaidžia įvairius žaidimus. Tuo greit įsitikinome patys. Vos pravėrę centro duris pamatėmė jaunuolį, stovintį prie viryklės ir kepantį blynus. Ant stalo stovėjo iškepti pyragai. Visi su malonumu ragavome vaikų pagamintus patiekalus, kurie iš tiesų buvo labai skanūs.
Vėliau aplankėme privatų Andže žemės ūkio universitetą, kuriame ruošiami inžinieriai. Tai yra kažkas panašaus kaip konsultantai, konsultuojantys įvairiose su verslu susijusiose srityse. Labai išsamiai apie mokyklą ir Prancūzijos švietimo sistemą papasakojo universiteto prorektorius ryšiams su užsieniu Stephane Brochier. Iki 1970 metų Andže aukštąją mokyklą valdė jėzuitai. Dabar šios mokyklos savininkai yra senieji šios mokyklos mokiniai. Mokykloje dirba 110 profesorių, mokosi 3600 studentų. 142 studentai yra iš kitų šalių. Lietuvių dabar nėra, tačiau prieš du metus vienas studentas sėkmingai baigė studijas. Į inžinierinę mokyklą patekti yra sunku, nes būna didelis stojančiųjų skaičius – 15 stojančiųjų į vieną vietą. 5 % – 6 % studentų yra ūkininkų vaikai, kurie dažniausiai perima tėvų ūkius. Kasmet 500 studentų vyksta stažuotis į užsienį. 60 % studentų jau tą pačią dieną gavę diplomus turi darbą, kiti darbą susiranda labai greitai. Mokymas yra efektyvus, nes universitetas dirba kartu su įmonėmis, kurioms reikalingi specialistai, žino jų poreikius. Įmonių vadovai dažniausiai yra baigę šią aukštąją mokyklą, todėl noriai priima studentą – stažuotoją, kuris įmonei duodą nemažą naudą. Įmonė stažuotojui moka 420 eurų į mėnesį. Mokslas mokamas, bet 55 % apmoka valstybė, o likusią dalį įmonės sumoka už įvairius tyrimus.
Mindaugas Sakalauskas, kuris, beje, buvo mūsų vertėjas ir pagalbininkas, nes puikiai kalba prancūziškai, pristatė Lietuvos Aleksandro Stulginskio universitetą, kuris anksčiau turėjo ryšių su šiuo universitetu ir norėtų tuos ryšius atkurti.
Mus supažindino su ekologinių ūkių vystymusi. 3,5 % – 4 % pagaminama ekologiškos produkcijos. 30 % užima gyvulininkystė, 50 % – augalininkystė, o toliau vynuogininkystė, daržininkystė, uogininkystė, dekoratyvinių medelių auginimas. Per metus užauginama 4 milijonai kiaulių. 60 % ekologiškos mėsos importuojama iš Danijos.
Aplankėme ekologiškų produktų parduotuvę, įkurtą 7 ūkininkų. Ūkininkai atveža savo produktus, už kuriuos gauna 80 %, o 20 % lieka parduotuvei. Parduotuvė turi daug nuolatinių pirkėjų.
Kelionė buvo išties įspūdinga, juk sutikome tiek daug bendraminčių, kurių veikla mažai kuo skiriasi nuo mūsų, užmezgėme naujas pažintis ir gavome daug atsakymų į mus dominančias temas. Daugeliui bendruomeninkų ši kelionė buvo pirma pažintis su Europos šalimis, nes daugelis iki šiolei niekur nebuvo keliavę. Bendraudami suradome labai daug panašumų, pasisėmėme naujų idėjų, kurias galėsime įgyvendinti. Svarbiausia supratome, kad mums, mūsų šalies žmonėms reikia išmokti dirbti kartu ir užsidirbti, o ne egzistuoti, gyvenant iš pašalpų ir nieko neveikti.
Grįždami dalinomės patirtais įspūdžiais, džiaugėmės, kad ir mes, visuomenininkai, galime prisidėti prie geresnio gyvenimo kūrimo kaime. Tik labai norėtųsi, kad visi žmonės suprastų, jog tik ,,daug rankų didžią naštą pakelia“. Labai džiugu, kad užsimezgė glaudus bendradarbiavimas, kuris ateityje peraugs į bendras veiklas ir bendrus projektus. Patirtų įspūdžių neįmanoma sutalpinti popieriaus lape – visą tai reikia pačiam patirti.
Už puikią, dalykišką, pažintinę kelionę esame labai dėkingi Lietuvos kaimo tinklui, kuris suteikė galimybę pasijusti pilnaverčiais žmonėmis.
Siesikų miestelio bendruomenės pirmininkė Leokadija Talalienė
