Pradinis Švietimas Dvi dienas per savaitę mokosi ne mokykloje: Ukmergėje jau 11 metų taikomas...

Dvi dienas per savaitę mokosi ne mokykloje: Ukmergėje jau 11 metų taikomas išskirtinis ugdymo modelis

Miglė Kavaliauskė_Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos direktorė/Švietimas Nr. 1 nuotr.

Modernios laboratorijos, robotikos įranga ir dirbtinio intelekto įrankiai patys savaime nepagerina ugdymo kokybės – pasak Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos direktorės Miglės Kavaliauskės, naujovė pasiteisina tik tuomet, kai padeda spręsti konkretų ugdymo poreikį ir prigyja kasdienėje mokyklos veikloje. Vienas iš tokių sprendimų yra jau 11 metų mokykloje įgyvendinamas produktyvusis mokymasis – jį, pasak direktorės, mokykla taiko vienintelė Lietuvoje.

M. Kavaliauskė Užupio mokyklą pažįsta iš keturių skirtingų perspektyvų – pati čia mokėsi, vėliau sugrįžo kaip informatikos ir matematikos mokytoja, dirbo direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o dabar vadovauja mokyklai.

„Gerai pažįstu jos istoriją, žmones, tradicijas, stiprybes, tačiau kartu matau ir tai, kur dar galime augti bei keistis. Vadovauti mokyklai, kurioje pati užaugau, man reiškia kur kas daugiau nei eiti vadovo pareigas. Man svarbu išsaugoti tai, kas Užupio mokykloje vertinga ir savita, bet kartu nebijoti pokyčių, ieškoti šiuolaikiškų sprendimų“, – sako M. Kavaliauskė.

Naujovė turi atliepti konkretų poreikį

Vienu svarbiausių pastarųjų metų pokyčių direktorė laiko „Tūkstantmečio mokyklų“ programos įgyvendinimą. Mokykloje atnaujintos ir sukurtos ugdymo erdvės, įsigyta laboratorinės bei kitos įrangos, stiprintos mokytojų kompetencijos. Atsirado ir laboranto pareigybė, kad naujos galimybės būtų nuosekliai naudojamos ugdymo veikloje.

„Mūsų tikslas buvo ne tiesiog atnaujinti mokyklos erdves ar įsigyti naujų priemonių. Siekėme, kad pasikeistų pati mokinių mokymosi patirtis – kad jie turėtų daugiau galimybių tyrinėti, eksperimentuoti, kurti, mokytis praktiškai. Man ypač svarbu, kad šiomis galimybėmis naudojasi ir kitų mokyklų vaikai“, – pasakoja M. Kavaliauskė.

Prieš diegiant naujoves mokykloje vertinama, kokį poreikį jos padės spręsti, ar bus naudojamos pamokose ir ar mokytojai pasirengę jas taikyti.

„Kartu su priemonėmis investuojame ir į mokytojų kompetencijas. Inovacija pasiteisina tada, kai po kurio laiko tampa nebe „naujove“, o natūralia ugdymo proceso dalimi. Kai mokytojai ją naudoja todėl, kad ji iš tiesų padeda mokyti, o mokiniai – todėl, kad padeda geriau mokytis, tuomet žinome, kad pasirinkome teisingai“, – sako direktorė.

Dvi dienas per savaitę mokosi praktinio mokymosi vietose

Tokį ilgalaikį sprendimą Užupio mokykla turi ir tarp savo ugdymo formų. Produktyvusis mokymasis gerokai skiriasi nuo įprastos 9–10 klasių mokinių dienotvarkės ir skirtas jaunuoliams, kuriems sunkiau sekasi tradicinis mokymasis, stinga motyvacijos arba labiau tinka praktinėmis patirtimis paremtas ugdymas.

Produktyvųjį mokymą pasirinkę vaikai tris dienas per savaitę mokosi mokykloje, o dvi – praktinio mokymosi vietose įmonėse ir organizacijose, išbando įvairias veiklas, susipažįsta su profesijomis, praktinėse situacijose atlieka ir su mokomaisiais dalykais susijusias užduotis. Mokomasi nedidelėse klasėse, pagal individualius planus, o praktikos vietos parenkamos atsižvelgiant į mokinio interesus.

„Šiandien esame vienintelė mokykla Lietuvoje, tęsianti šią ugdymo formą. Turime daugybę sėkmės istorijų, kai mokiniai per praktinę veiklą, individualų dėmesį ir kitokį mokymosi kelią atrado motyvaciją bei pasitikėjimą savimi. Kartais reikia keisti ne vaiką, o būdą, kuriuo jį ugdome“, – sako M. Kavaliauskė.

Sunkumus stengiasi pastebėti kuo anksčiau

Produktyviojo mokymosi pavyzdys, anot direktorės, rodo ir tai, kad ugdymo sprendimo rezultatai ne visada pasimato iš karto. Tačiau kai mokiniui pradeda kilti sunkumų, laukti ilgai negalima – mokykloje stengiamasi kuo anksčiau pastebėti pirmuosius signalus ir suteikti reikalingą pagalbą. Mokykloje analizuojami mokinių pasiekimai, lankomumas, individuali pažanga, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų pastebėjimai.

„Jei matome, kad mokinio rezultatai prastėja, daugėja praleistų pamokų ar kyla kitų sunkumų, ieškome priežasčių ir sprendimų iš karto – kalbamės su mokiniu, mokytojais, tėvais, įtraukiame švietimo pagalbos specialistus. Matydami pasikartojančius sunkumus, koreguojame pagalbos priemones, stipriname konsultacijas. Svarbiausia, kad duomenys nevirstų vien ataskaita – jie turi padėti suprasti, kur reikia mūsų dėmesio“, – pasakoja direktorė.

Jau trejus metus iš eilės mokykla mokslo metus baigia 100 proc. mokinių pažangumu. Tačiau, pasak M. Kavaliauskės, svarbiau tai, kas slypi už šio rodiklio – mokytojų darbas, pagalba mokiniui, bendradarbiavimas su šeima ir nuolatinis pažangos stebėjimas.

Naują mokytoją svarbu ir išlaikyti

Tokiai pagalbai reikia stabilios mokytojų bei specialistų komandos. Per pirmuosius trejus M. Kavaliauskės vadovavimo metus mokykloje įvyko nemaža pedagogų kartų kaita – į pensiją išėjo dalis ilgamečių mokytojų, todėl reikėjo rasti juos pakeisiančių žmonių.

„Vienu svarbiausių pastarųjų metų pasiekimų laikau tai, kad mums pavyko pritraukti naujų pedagogų, padėti jiems įsitvirtinti mokykloje ir augti profesiškai. Ypač džiaugiuosi tuo, kad žmonės, pasirinkę mokytojo kelią mūsų mokykloje, čia jaučiasi gerai ir nori pasilikti. Juk neužtenka mokytoją pakviesti dirbti – svarbiausia sukurti aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus, vertinamas, girdimas ir turėtų galimybių augti“, – teigia direktorė.

Vis dėlto net ir stipri mokyklos komanda gali išspręsti ne visas problemas. Dalis jų priklauso nuo specialistų pasiūlos, išorinės pagalbos ar sprendimų, priimamų visos švietimo sistemos lygmeniu. Vienu tokių iššūkių M. Kavaliauskė laiko vis įvairesnius mokinių ugdymosi ir emocinius poreikius. Mokyklos viduje galima stiprinti pedagogų kompetencijas, bendradarbiauti su šeimomis ir telkti turimus švietimo pagalbos specialistus, tačiau jų trūkumo pati mokykla išspręsti negali.

„Mokykloje turime gebėti padėti labai skirtingiems vaikams, todėl ypač svarbi švietimo pagalbos specialistų komanda, mokytojų kompetencijos ir glaudus bendradarbiavimas su šeima. Daug ką galime išspręsti mokyklos viduje, tačiau kai trūksta specialistų ar pagalbos reikia daugiau, nei mokykla gali suteikti savo resursais, būtini platesni sprendimai ir stipresnė išorinė pagalbos sistema“, – sako direktorė.

Dar vienu iššūkiu ji vadina administracinę ir dokumentinę naštą bei nuolat besikeičiantį teisinį reguliavimą. Pasak M. Kavaliauskės, vadovams ir mokytojams norėtųsi daugiau laiko skirti žmonėms, ugdymui ir pačios mokyklos kūrimui, mažiau – procedūroms. Nuolatinės kaitos klausimas, jos nuomone, svarbus ir žvelgiant į visą Lietuvos švietimo sistemą.

Pokyčiams reikia laiko

M. Kavaliauskės teigimu, švietime kartais pernelyg greitai tikimasi naujo sprendimo rezultato, nors pokyčiui reikia laiko pasirengti, jį išbandyti ir įvertinti.

„Jei norime, kad Lietuvos švietimas taptų vienu stipriausių Europoje, pirmiausia turime susikurti tvirtą pagrindą. Jei pamatas nėra tvirtas, net ir gera idėja gali likti tik trumpalaikiu projektu ar dar viena reforma, prie kurios mokykloms tenka prisitaikyti. Pokyčiams reikia laiko – juos reikia pasirengti, išbandyti, įvertinti ir tik tada plėsti“, – teigia direktorė.

Jos nuomone, mokykloms reikia aiškesnės ilgalaikės krypties, o priimant švietimo sprendimus – daugiau praktikų balso.

„Mokyklos turi žinoti, kur link juda Lietuvos švietimas ne vienerius ar dvejus metus, o ilgesnėje perspektyvoje. Į sprendimų priėmimą svarbu įtraukti mokytojus ir mokyklų vadovus, nes jie geriausiai mato, kaip vienas ar kitas sprendimas veikia realiame mokyklos gyvenime. Nereikia visko pradėti iš naujo – reikia sustiprinti tai, ką jau turime gero“, – sako M. Kavaliauskė.

Galimybė apie tokius sprendimus kalbėtis su kitais vadovais ir mokytis iš jų patirties buvo viena priežasčių M. Kavaliauskei prisijungti prie organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo.

„Vadovo darbas kartais gali būti gana vienišas, todėl svarbu turėti bendruomenę, kurioje galima atvirai kalbėtis, pasitikrinti savo sprendimus ir dalytis patirtimi. Tikiu, kad vadovai daugiausia gali išmokti vieni iš kitų – iš realių situacijų, sėkmių, klaidų ir praktikoje jau išbandytų sprendimų“, – teigia ji.

Tiems, kurie svarsto apie karjerą švietime, M. Kavaliauskė pataria pirmiausia pagalvoti, ar jie nori dirbti su vaikais ir yra pasirengę nuolat mokytis patys.

„Reikia mylėti vaikus, matyti juose galimybes ir norėti būti šalia jų augimo kelyje. Kai matai, kaip tavo dėka vaikas drąsėja, atranda save ir patiki savo jėgomis, supranti, kokią didelę prasmę turi šis darbas“, – apibendrina M. Kavaliauskė.

Apie „Švietimas #1“

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įvesti vardą čia