Savo straipsnyje, kuris susideda iš trijų potemių (apie notarų paslaugų kainas, apie eiles pas notarus ir apie notarų paslaugas), pabandysiu paneigti visuomenėje sklandančius mitus apie notarus, ir pabandysiu paaiškinti, kaip iš tiesų veikia notariato sistema.
Mitas Nr.1: Apie notarų paslaugų kainas.
Visų pirma, jas nustato valstybė, atstovaujama LR teisingumo ministerijos. Kai kurių paslaugų kainos yra fiksuotos (pvz., parašo paliudijimas – 3 litai). Kai kurių paslaugų kainos priklauso nuo turto vertės (pvz., 0,45 proc. nuo parduodamo turto kainos), o tam tikrais atvejais notarai turi galimybę laviruoti tam tikrose kainų ribose (pvz., už testamento patvirtinimą imti nuo 20 iki 100 litų atlyginimą, už įgaliojimo patvirtinimą – nuo 20 iki 50 litų atlyginimą).
Visgi reikia pasakyti, kad kiekvienas notarinis veiksmas turi savo specifiką, ir jo atlikimas yra susijęs su kitų veiksmų atlikimu.
Pirma, notarai, atlikdami notarinius veiksmus, pagal įstatymą privalo patikrinti visų valstybės registrų, kurių duomenys aktualūs atliekamam notariniam veiksmui, duomenis. Kiekviena registro patikra klientui kainuoja papildomus pinigus. Antra, notarai, atlikę notarinius veiksmus, turi perduoti valstybės registrams duomenis, kad šie būtų užfiksuoti ir įrašyti į valstybės registrus. Tai vėlgi susiję su papildomais mokesčiais tiek notarui, tiek registrams, kurie duomenis įregistruoja. Trečia, notarai, ruošdami dokumentus, atlieka ir techninį darbą (teksto surašymą kompiuteriu, dokumentų kopijavimą, spausdinimą), kurio sanaudos vėlgi skaičiuojamos atskirai ir įtraukiamos į galutinę notaro paslaugos kainą.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, reikia konstatuoti, kad suma, kurią asmuo sumoka notaro biure, nėra notaro uždarbis. Neretai notarai valstybės registrų naudai surenka didesnius mokesčius negu notaro atlygis.
Kalbant apie notarų paslaugų kainas, taip pat svarbu pasakyti, kad notaro gaunamas atlyginimas nėra notaro pelnas. Iš savo gaunamų pajamų notarai perka arba nuomojasi biurus, perka kompiuterinę ir kitą biuro techniką, samdosi darbuotojus, perka kanceliarines prekes, moka už komunalinius patarnavimus, ryšio paslaugas, ir, be abejo, kaip ir kievienas Lietuvos pilietis, sumoka solidžius mokesčius valstybei.
Galiausiai, tikėsite ar ne, Lietuvoje notarų paslaugų kainos yra vienos žemiausių Europoje.
Mitas Nr.2: Apie eiles pas notarus
Visų pirma, eilės yra mūsų gyvenimo dalis: eilės Maximoje, eilės pas gydytojus, užsirašyti iš anksto reikia ir pas kirpėją ar manikiūrininkę. Neretai žmogus, nesuprasdamas notaro darbo specifikos, eidamas pro šalį, „užbėga“ į notaro biurą pasirašyti sutarties. Gavęs atsakymą, kad dabar iškart to padaryti neįmanoma, ima piktintis „eilėmis“ pas notarus. Sutarties ar kito notarinio dokumento parengimas turi keletą stadijų: notaras susipažina su dokumentais, būtinais sandoriui sudaryti, tikrina valstybės registrų duomenis ir tik tada, jei yra visos prielaidos, leidžiančios sudaryti sandorį, imasi techninio darbo – sutarties ruošimo, kuris priklausomai nuo sutarties pobūdžio gali užtrukti nuo 1-2 val. iki visos darbo dienos ar net dar daugiau. Taigi eilės, siekiant tinkamai ir efektyviai planuoti tiek notaro, tiek žmonių laiką, yra labai teigiamas ir reikalingas dalykas, todėl kad žmogus, iš anksto pristatęs dokumentus ir susitaręs dėl sutarties pasirašymo laiko, sutaupys savo laiko ir jo vizitas notaro biure taps malonesnis. Kita vertus, jei pristačius visus reikiamus dokumentus sutarties pasirašymo tenka laukti daugiau nei savaitę, gali būti, kad darbo krūvis tame notaro biure ne visai atitinka jo pajėgumų, dėl to galite paieškoti kito notaro biuro, kuris bus mažiau apkrautas darbais.
Mitas Nr.3: Apie notarų paslaugas
Dažnas notarą įsivaizduoja tik kaip antspaudo dėliotoją, tačiau nepagalvoja, ant ko notaras tą antspaudą deda, iš kur dokumentas, ant kurio dedamas antspaudas, atsirado. Dokumento antspaudavimas ir pasirašymas yra paskutinė dokumento parengimo stadija, kuri, beje, vienintelė klientui matoma. Viso dokumento rengimo proceso klientas nemato ir net nenumano, kiek laiko tai užtruko. Neretai tenka girdėti apie notarų „šablonines“ sutartis, tačiau netgi turint gerą šabloną, jį pritaikyti konkrečiai situacijai užtrunka laiko: juk kiekvienoje sutartyje sutarties šalys, sutarties dalykas, kaina, atsiskaitymo tvarka yra skirtinga. Ir kiekvieną kartą tenka įsitikinti ir užtikrinti, kad sutartis atitiktų šalių valią ir neprieštarautų įstatymams. Tiesa ta, kad notaro darbas kartais labai nuobodus ir labai „popierinis“: tam, kad notaras uždėtų ant dokumento savo antspaudą, jis turi susirinkti krūvą dokumentų, visus juos išanalizuoti, patikrinti valstybės registrų duomenis, tik tuomet visas sandorio sąlygas surašyti į vieną dokumentą, išaiškinti šalims sutarties bei teisės aktų nuostatas ir duoti šalims pasirašyti. Beje, notarai neturi teisės to daryti atsainiai ir aplaidžiai: už kiekvieną dokumentą jie asmeniškai atsakingi.
Kita vertus, notaras ne tik tvirtina sandorius, parašus, nuorašus. Į notarą galite kreiptis patarimo, konsultacijos (kurios, beje, dažniausiai būna nemokamos), paprašyti padėti surašyti tam tikrus raštus, kreipimusis į valstybės institucijas, parengti sutarčių projektus, įmonių steigimo dokumentus, prašymus išduoti teismo leidimus, reikalingus sandoriams, užsakyti prarastus archyvinius dokumentus, išduoti Nekilnojamojo turto registro išrašus ir pan. Notarai, kaip nešališki tarpininkai, gali pagelbėti ir sprendžiant ginčus (pvz., tarp kaimynų, šeimos narių ar pan.) bei siekiant susitarimo.
Tad nors notaro darbas nuo antspaudo neatsiejamas, tačiau žmonės, apeidami notaro biurą, ne visada išnaudoja visas galimybes dėl platesnės teisinės pagalbos.
Ukmergės r. 3-iojo notaro biuro notarė
Vaidota Majūtė
