Liepos 22 d. 9.00-14.00 VšĮ Ukmergės ligoninėje (Vytauto g. 105) vyks kraujo donorystės akcija.
Kviečiame visus, neabejingus kraujo donorystei pagelbėti ligoniams. Vasaros metas yra itin sunkus – ligoninėms labai trūksta kraujo.
Apie donorystę:
Nacionalinis kraujo centras kviečia tapti kraujo donorais ir prisidėti prie daugelio gyvybių išsaugojimo – vieno donoro kraujas gali išgelbėti 3-jų pacientų gyvybes. Visų, padovanojusių kraujo, laukia atminimo dovanėlės. Nelik abejingas ir prisidėk prie akcijos!
Daugiau informacijos apie kraujo donorystę galima rasti: www.kraujodonoryste.lt
Kaip pasirengti kraujo donorystei?
Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, nesergantys lėtinėmis, širdies kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu.
Žmogus, norintis duoti kraujo privalo su savimi turėti asmens dokumentą.
Žmogaus kūno masė turi būti nemažesnė nei 50 kilogramų.
Prieš kraujo davimą donoras privalo būti pailsėjęs, lengvai pavalgęs. Būtina išgerti daugiau skysčių – mineralio vandens, sulčių.
Dieną prieš kraujo davimą siūloma nevalgyti riebaus, aštraus maisto (riebios mėsos, silkių, keptų bulvių, tarkuotų bulvių patiekalų, traškučių, majonezo, aštrių padažų, svogūnų ar česnakų) ir būtina gerti pakankamai skysčių.
Kraujo davimo dieną rekomenduojame nerūkyti.
Kraujo davimo procedūra trunka nuo 6 iki 15 minučių. Standartinė fiziologinė donoro kraujo davimo dozė 450 ml., tokios dozės imamos viso pasaulio kraujo centruose, nes nekenkia žmogaus sveikatai. Dar apie 15-20ml. kraujo paimama tyrimams.
Rekomendacijos davus kraujo:
Po procedūros, venos dūrio vietoje, uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti.
Po kraujo paėmimo, žmogus turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių.
Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti.
Pertraukos tarp kraujo donacijų privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.
Ar kraujo donorystė kenkia sveikatai?
Tikrai nekenkia.
Lietuvos kraujo centruose nuolat stebimi ir vertinami donorų sveikatos rodikliai. Lietuvos bei kitų šalių ilgametė patirtis liudija, nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai.
Kraujo davimai stimuliuoja kaulų čiulpų funkciją ir stiprina žmogaus imunitetą.
Kodėl reikia duoti kraujo? Motyvai, kurie galbūt padės Jums apsispręsti, ar verta išgelbėti kito žmogaus gyvybę:
Kasdien Lietuvoje, reikia kraują perpilti 100 – 120 žmonių. Vasaros metu jaučiamas ypatingas kraujo stygius. Šiais metais problema pasidarė dar ryškesnė, kadangi buvo sustabdyta Kauno kraujo centro veikla. Dėl to VšĮ Nacionalinis kraujo centras šiuo metu aprūpina praktiškai visas Lietuvos ligonines. Kad išgelbėtum žmogaus gyvybę dažnai vieno kraujo (eritrocitų) maišelio neužtenka, todėl vieną akimirką kraujo saugyklos pilnos, kitą gali akimirksniu ištuštėti.
Vienai iš Lazdijų kilusiai moteriai po gimdymo išgyventi padėjo 60 donorų paaukotas kraujas. Tokių istorijų šimtai, tačiau jos žinomos tik medikams. Svarstydami, ar verta būti kraujo donoru, net neabejokite, nes kiekvieną akimirką žmogaus gyvybei išgelbėti reikalingas donorų kraujas. O donorų atsargas reikia papildyti nuolat.
Lietuvoje ligonių gydymui taikoma kraujo komponentų terapija – t.y. perpilamas ne visas iš donoro paimtas kraujas, o tie jo komponentai ir preparatai, kurių tuo metu reikia ligoniui.
Komponentai – tai eritrocitai, trombocitai ir šviežiai užšaldyta plazma, preparatai – albuminas, krešėjimo faktoriai (VIII krešėjimo faktorius, IX krešėjimo faktorius, protrombino kompleksas, etc.), imunoglobulinas.
Todėl vienas kraujo donoras gali išgelbėti net 3 žmonių gyvybes.
{youtube}Tsbr_v49pok{/youtube}
Kuo pačiam kraujo donorui naudinga donorystė?
Tu gali išgelbėti save.
Prieš kurį laiką medikų bendruomenei buvo pristatytas mokslinis tyrimas, kuris atskleidė įdomų faktą. Reguliariai kraujo duodantys žmonės, kurie avarijos ar sudėtingos operacijos metu stipriai nukraujuoja, išgyvena gerokai dažniau, nei žmonės nesantys kraujo donorais.
Duodamas kraujo gali išgelbėti pats save. Kraujo tyrimas ir jo perdirbimas į kraujo sudėtines dalis užtrunka iki paros ir tik tada atiduodamas į ligonines. Vadinasi, patekęs į avariją, gali gauti ir savo paties dovanoto kraujo.
Tu gali pasitikrinti savo sveikatą.
Kiekvieną kartą duodamas kraujo, žmogus užpildo donoro apklausos anketą. Pokalbio su gydytoju metu gali išaiškėti sveikatos sutrikimai, kurie svarbūs ir donorui, ir ligoniui, kuriam bus perpilamas kraujas.
Gydytojas patikrina bendrą donoro sveikatos būklę. Kartais paaiškėja, kad nor žmogus ir neturėjo nusiskundimų, tačiau jo sveikatos būklė nėra gera ir jam būtina kuo skubiau gydytis. Tuomet žmogui patariama kreiptis pas medikus. Todėl kiekvieną kartą duodamas kraujo žmogus pasitikrina savo sveikatą.
Nemokami tyrimai.
Donorų kraujas ištiriamas keliose laboratorijose, kur atliekami sudėtingi ir brangūs tyrimai. Vieno donoro kraujo ištyrimas kainuoja apie 200 litų.
Galbūt verta išskirti tyrimus dėl infekcinių ligų: hepatitų B ir C, ŽIV ir sifilio. Kartais tik po kraujo davimo paaiškėja, kad žmogus jau daug metų serga virusiniu hepatitu B ar C, tačiau pats to nežinojo, nes liga nepasireiškė jokiais būdingais simptomais. Jei paaiškėja, kad žmogus serga, jis siunčiamas gydytis pas infekcinių ligų gydytojus.
Ar kraujo donorystė nekenkia žmogaus organizmui?
Pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai. Šis principas kraujo donorystėje yra pagrindinis jau daugelį dešimtmečių, nes vienas iš svarbių tikslų – remti kilnią kraujo donorystės misiją ir skatinti žmones duoti kraujo kelis kartus per metus.
VšĮ Nacionaliniame kraujo centre donorų sveikata nuolat stebima ir vertinama. Lietuvos ir kitų šalių ilgametė patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai.
Ar kraujo donorystė saugi? Ar duodant kraujo negalima užsikrėsti?
Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir naudojamos tik vieną kartą.
Dūrio vieta taip pat labai kruopščiai dezinfekuojama.
Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir miestų aikštėse įrengtose specialiose palapinėse.
vilkmerge.lt archyvo nuotr.
