Ukmergės „Šilo“ pagrindinės mokyklos mokytojos Alma Kubrakovienė, Laimutė Nazimovienė, Jolita Miškinienė, Janė Juzėnienė ir mokinės Vaiva Stankevičiūtė, Gabija Daunoravičiūtė, Aistė Staškūnaitė neseniai lankėsi Ispanijoje. Ši kelionė įvyko Comenius projekto „Vartokime ir rūšiuokime atsakingai. Už atliekų perdirbimą, piliečiai!“ dėka.
Tai projektas, mokantis vaikus saikingo vartojimo kultūros, skatinantis rinkti ir rūšiuoti atliekas, saugoti gamtą ir suteikiantis galimybę susipažinti su kitomis Europos šalimis. Į Ispanijos Torrello mokyklą taip pat buvo atvykę projekto dalyviai iš Lenkijos, Vokietijos, Belgijos bei Prancūzijos. Taigi mes susipažinome ir draugiškai bendravome, dalinomės patirtimi ne tik su ispanų mokiniais, bet ir šių valstybių atstovais.
Gyvenome šeimose nedideliame kurortiniame Torrello miestelyje prie pat Viduržemio jūros. Mūsų draugės Sara, Paula, Zenaida ir jų tėveliai mus sutiko labai draugiškai ir be galo rūpinosi visas vizito dienas. Pirmas džiaugsmingas akimirkas patyrėme oro uoste, kur mūsų laukė mergaitės su mamomis, iškėlusios plakatą, su jame nupiešta Lietuvos vėliava ir užrašytais mūsų vardais. Supratome, kad esame laukiamos, jautėmės pamalonintos. Tiesą pasakius, susitikome kaip pažįstamos, nes dar iki kelionės bendravome virtualiai ir vienos apie kitas jau daug žinojome.
Pirmą dieną visi sugužėjome į Torrellano vidurinę mokyklą. Čia lietuvių laukė maloni staigmena: šioje mokykloje mokosi berniukas iš Lietuvos – Jokūbas, su šeima jau dešimt metų gyvenantis Ispanijoje. Mes su Jokūbu kalbėjomės lietuviškai, nors jautėme, kad kartais jam pristinga lietuviškų žodžių, o intonacija labiau priminė ispanų kalbą. Tačiau buvo labai malonu, kai jis mumis rūpinosi, mumis domėjosi. Įžanginiame prisistatymo renginyje Jokūbas apie Lietuvą ir atvykusius lietuvius pasakojo lietuviškai. Kitų valstybių svečius ispanai taip pat pristatė kiekvienos šalies gimtąja kalba. Toks organizatorių sumanymas – pagarbos svečiams ženklas – padėjo mums pasijusti drąsiau, ištirpdė susikaustymą.
Paskui dalyvavome pamokose kartu su savo draugėmis Sara, Paula, Zenaida. Labai patiko kūno kultūros pamoka, kurioje sportavau ir aš, šių eilučių autorė. Daug pamokos laiko buvo skirta mankštai ir judriesiems žaidimams (bėgome surištomis kojomis, nešėme draugą ant nugaros, susikibę porose vienas ėjome rankomis, kitas kojomis ir kt.). Veikla pamokoje nuteikė linksmai, padėjo atsipalaiduoti. Taip pat dalyvavome geografijos, dailės, ispanų, anglų kalbų pamokose. Torrello mokyklos vaikai mokosi ir kitų savo šalies regionų dialektų – man teko galimybė būti katalonų dialekto pamokoje.
Kiekvienos projekte dalyvaujančios šalies individualumą galėjome pastebėti koncerte, kuriame dalyvavome visi: belgai, lenkai, vokiečiai, ispanai, prancūzai, lietuviai. Gražiai pasirodė tautiniais drabužiais pasipuošusios lenkaitės, nuotaikingai šoko gvadelupiečiai, belgų, vokiečių moksleiviai dainavo kartu su mokytojais, na o ispanai į sceną sugužėjo labai dideliu būriu. Mes atlikome lietuvių liaudies dainą „Oi tu, strazde strazdeli“, dėl kurios sulaukėme pagyrimų.
Žinoma, svarbiausia mums buvo projekto veikla. Mokykloje stebėjome, kaip perdirbamas mokinių namuose surinktas panaudotas aliejus, kaip iš senų laikraščių mokiniai gamina atvirukus. Apžiūrėjome iš atliekų padarytų gaminių parodą. Supratome, kad Ispanijos mokiniai taip pat kaip ir mes savo mokykloje stengiasi vykdyti projekto uždavinius. Lankėmės atliekų perdirbimo gamyklose, vandens perdirbimo įmonėje, kurioje iš jūros vandens yra gaminamas gėlas vanduo, apžiūrėjome, kaip iš jau nebeveikiančio sąvartyno išgaunamos dujos panaudojamos elektros energijos gamybai. Patyrėme įdomių įspūdžių, naujovių.
Mums, kaip „Šilo“ mokykloje vykdomo projekto ekogdelegatėms, labai rūpėjo ispanų požiūris į atliekų tvarkymą. Turėjome galimybę pamatyti, kaip praktiškai rūšiuojamos atliekos namuose. Šeima, kurioje gyvenau, įvairias atliekas meta į skirtingus konteinerius – atskiria plastmasę, popierių, stiklą ir maisto likučius. Viskas daroma tvarkingai, nes žmonės rūpinasi savo aplinka. Tačiau ne visi ispanai tokie susipratę. Juk jeigu visi atliekas išrūšiuotų, tai nereikėtų įmonėse žmonėms stovėti prie konvejerių ir dirbti to, kas jau būtų atlikta kiekvieno žmogaus namuose. Šia tema diskutavome ir su savo draugėmis ispanėmis.
Turiningai leidome ir laisvalaikį. Susipažinę su mokiniais iš kitų šalių, visi pasivaikščiojome po Torrellano miestelį, kurio centrą puošia didelis, gražus fontanas, auga daugybė palmių, apelsinų, citrinų ir mandarinų medžių, žydi gausybė spalvingų gėlių. Kitą dieną ispanės mums surengė išvyką į Alikantę. Tai nuostabus kurortinis miestas. Čia auga didingi, kelių šimtų metų senumo fikuso medžiai, matosi ryškiai mėlyna Viduržemio jūra, keletas didelių prieplaukų, kuriose stovi daugybė jachtų ir laivų. Gražiausi vaizdai matyti užkopus į Santa Barbaros pilį, pastatytą ant aukšto kalno prie pat Viduržemio jūros. Tai nepakartojamo grožio vieta, nuo kurios atsiveria nuostabi senamiesčio, naujosios miesto dalies bei jūros panorama. Taip pat aplankėme Elch`ės miestą, kuris yra laikomas didžiausiu pasaulyje palmių parku. Čia auga daugybė įvairių augalų, žydi nuostabios gėlės, stovi įvairios skulptūros. Mieste yra labai graži šv. Marijos bažnyčia, kurioje vyksta įspūdingi Šventosios Mergelės garbei skirti spektakliai.
Įdomu buvo pasivaišinti tradiciniais ispaniškais patiekalais. Ispanai labai mėgsta alyvuoges ir jų deda beveik į visus patiekalus, neretai kartu smulkiai įpjausto apelsino gabalėlių. Kai kurie patiekalai gal net šiek tiek panašūs į gaminamus Lietuvoje. Pavyzdžiui, paella pagaminta iš ryžių, jūros gėrybių ir kartais daržovių, gali priminti ryžių plovą, tortilla de patatas iš dalies panašus į bulvių plokštainį, o ensaladillarusa – tai kažkas artimo lietuviškai baltajai mišrainei. Taigi priprasti prie naujų skonių buvo nesudėtinga.
Ispanijoje suaugę žmonės nelabai moka anglų kalbą, bet visai gerai šneka prancūziškai. Norėdamos susišnekėti su draugių tėveliais, turėjome panaudoti prancūzų kalbos žinias, o su bendraamžiais paprasčiau buvo bendrauti anglų kalba. Gal ne visada gerai pavykdavo ką nors pasakyti, bet svarbiausia stengtis bendrauti, nesivaržyti, nebijoti suklysti. Ši kelionė padėjo įsitikinti, kad savo mokykloje esame neblogai išmokusios kalbų, o vartodamos jas praktiškai, išmokome dar geriau.
Tai buvo nuostabi kelionė, kurios dar ilgai nepamiršime. Atmintyje išliks Ispanijoje sutikti žmonės – labai šilti, malonūs, draugiški, paslaugūs. Prisiminsime regėtus vaizdus, smagias su draugais praleistas valandėles, nuoširdų bendravimą. Pravers įgyta projektinės veiklos patirtis. Viskas šioje kelionėje džiugino, o liūdniausia buvo atsisveikinti su naujais draugais.
Gabija Daunoravičiūtė, 7a klasės mokinė
