Jau rašėme apie pavojingas sankryžas, kuriose matomumą užstoja pernelyg išsikeroję medžiai ar krūmai. Dauguma didesnį dėmesį sutelkiame į kelius, kuriais važiuoja automobiliai, tačiau kartais pamirštame ir pėsčiuosius.
vilkmerge.lt gavo skaitytojo laišką, kuriame pilietis susirūpino ir pėsčiųjų takais. Prie laiško pridėjo ir gana iškalbingą nuotrauką. Galime prisipažinti, iš pradžių net suabejojome ar tai ne koks fotomontažas, nes labai jau keistai tas krūmas išaugęs. Tačiau nuvykus į vietą (Kauno g. 90) faktas pasitvirtino. Ten tikrai auga toks krūmas – alyvomis vadinamas. Skaitytojas piktinasi, kad šis išsikerojęs krūmas trukdo laisvai praeiti, pėstieji, ypač aukštesnio ūgio, turi arba gerokai pasilenkti, arba tiesiog eiti šalia esančia pieva. Susirūpinęs pilietis domisi, kas tokiu atveju turi rūpintis tokiais krūmais?
Nutarėme pasidomėti Ukmergės miesto seniūnijoje kodėl negenimas šis krūmas? Šiam krūmui tarsi specialiai leidžiama augti taip, kad trukdytų kitiems, nes jokios praktinės reikšmės jisai neteikia. Na, nebent, per lietų užkluptam praeiviui būtų kur pasislėpti (juokaujame, žinoma).
Miesto seniūnė Zita Pečiulienė sakė, kad gyventojai patys būtų aktyvesni ir praneštų apie tokius atvejus, nes visko pastebėti ir pamatyti ne visada įmanoma. Dėl šio krūmo buvo pažadėta pasidomėti situacija ir esant reikalui sutvarkyti vietą, kad šaligatviu būtų patogu vaikščioti pėstiesiems.
Papildyta: 2015.11.08: Pėstiesiems trukdantis krūmas šiuo metu jau apgenėtas ir pėstieji gali laisvai praeiti šaligatviu.
Primename, kad:
Projektuojant naują namą, želdinių atstumai iki sklypo ribų, kaip namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai, numatomi pagal statybos techninį reglamentą „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Jis nustato tokius minimalius medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m, žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Nustatyti ir leistini atstumai tarp želdinių (medžių, krūmų) ir statinių elementų statinių mechaniniam atsparumui ir pastovumui užtikrinti. Pavyzdžiui, atstumas nuo medžio kamieno iki pastato išorinės pusės turi būti ne mažesnis kaip 5 m, krūmo – 1,5 m, nuo medžių iki požeminių vandentiekio šilumos tinklų, jėgos ar elektroninių ryšių kabelių – ne mažesnis kaip 2 m.
Kai namo statyba yra užbaigta, privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, sklypo savininkas ar valdytojas turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Svarbiausia – nepažeisti kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.
Vadovaujantis Želdynų įstatymu, želdinių veisimą kontroliuoja Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos. Želdynų įstatyme nustatyta, kad savivaldybės vykdo naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę, teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais, išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, genėjimui.
Ginčas dėl to, ar seniau pasodinti želdiniai nepažeidžia kaimynų interesų, gali būti sprendžiamas civiline tvarka. Gretimo sklypo savininkui nepaisant teisėtų pretenzijų ir nesiekiant susitarimo, belieka vienas kelias – kreiptis į teismą.
vilkmerge.lt
