Vandenyje slypintys pavojai

Maudymąsi bet kokiame vandens telkinyje galime prilyginti prausimuisi didžiulėje bendroje vonioje. O kartu besimaudantys nepažįstami žmonės ne visuomet yra sveiki, laikosi tinkamų higienos reikalavimų, todėl vanduo greitai užteršiamas įvairiais mikroorganizmais. Mikroorganizmais užterštas vanduo nekenkia, jei jo patenka tik ant sveikos odos, tačiau neretai atsitiktinai jo nuryjame, jo gali patekti į akis, nosį, ausis, odos įbrėžimus ir žaizdeles.

Patys dažniausi vandenyje esantys mikroorganizmai – tie, kurie atsitiktinai į vandenį patenka su žmogaus ar gyvūnų fekalijomis. Mikroorganizmai yra tokio dydžio, kad žmogus plika akimi jų neįžiūri. Tad net tyriausiame iš pažiūros vandenyje jų gali knibždėte knibždėti, o palygint neskaidrus vanduo būti visiškai saugus. Maudydamiesi atviruose vandens telkiniuose galime užsikrėsti virškinamojo trakto veiklos sutrikimus sukeliančiomis infekcijomis, taip pat susirgti odos, ausų, kvėpavimo takų uždegimais. Dažniausiai maudantis galima susirgti liga, pasireiškiančia pagrindiniu požymiu – viduriavimu. Ji plinta tuomet, kai ją sukeliantys mikroorganizmai su žmogaus ar gyvūnų išmatomis patenka į vandenį. Susirgti galima netyčia nurijus ir nedidelį užteršto vandens kiekį.

Nesvarbu, maudotės upėje, ežere, tvenkinyje ar jūroje, – visur vienodai į vandenį patekę mikroorganizmai gali puikiai gyvuoti. Dauguma infekcines ligas sukeliančių mikroorganizmų vandenyje (netgi sūriame) gali išlikti gyvybingi labai ilgai. Todėl maudydamiesi stenkitės, kad vandens niekuomet nepatektų į burną. Nors, atrodytų, kad radote ežerą, apsuptą švarios gamtos, ir nė vieno žmogaus aplink, vandenyje vis tiek gali būti pavojingų mikroorganizmų. Čia jie gali patekti iš dirvožemio, kai juos išplauna lietūs, ypač jei netoliese gyvena žmonės ar prie vandens ganomi galvijai. Ypač pavojingi tualetai, pirtys, įrengtos netoli vandens telkinio kranto. Žinoma, mažiausias pavojus tuose paplūdimiuose, kur vandens kokybė yra reguliariai tikrinama specialistų.

Baseine galima taip pat užsikrėsti įvairiomis ligomis. Net ir anksčiau naudotas chloras bei dabartinės modernios dezinfekcinės medžiagos nėra tokios galingos, kad visiškai sunaikintų visus mikroorganizmus. Kai kurie jų gali išgyventi tokiame chemiškai apdorotame vandenyje nuo kelių valandų iki kelių parų – to visiškai užtenka, kad susirgtume. Taip pat baseinuose dažniausiai plinta įvairios odos infekcijos. Todėl žmonės, ypač maži vaikai, gali užsikrėsti. Dauguma žmonių, po maudynių ėmę viduriuoti, mano susirgę nuo nekokybiško maisto, juolab kad kartais ligos požymiai pasireiškia tik po keleto dienų ar net savaičių. Todėl kuo ilgesnis laiko tarpas tarp maudymosi ir ligos pradžios, tuo dažniau žmonės galvoja apie kitas ligos priežastis.

*    Niekuomet neikite maudytis, jei viduriuojate. Sergantys žmonės gali užteršti vandenį net ir tuomet, jei neįvyko jokio „nelaimingo atsitikimo“ vandenyje.
*    Niekuomet nenurykite vandens. Atminkite – tai bendros maudynės, o chloras ir kitos specialios dezinfekcinės medžiagos nesunaikina visų mikroorganizmų.
*    Visuomet pasinaudoję tualetu ar pakeitę sauskelnes nusiplaukite rankas.

*    jei yra galimybė, kuo greičiau meskite skęstančiajam gelbėjimo ratą, virvę, vaikišką pripučiamą ratą ar ištieskite pagalį, šaką, irklą.
*    jei skęstantysis toli nuo kranto, priplaukite prie jo iš nugaros pusės ir paimkite jį už plaštakos, pažastų arba rūbų apykaklės,
*    jei skęstantysis paniro po vandeniu, ištraukite jo galvą į paviršių, apverskite ant nugaros ir plaukite kartu su juo į krantą,
*    traukiant skęstantįjį iš vandens, būtina prilaikyti nukentėjusiojo galvą ir kaklą, nes neretai skendimo priežastis – kaklinės stuburo dalies lūžimas ar galvos trauma, patirta atsitrenkus į dugną, akmenį ar kitą kietą paviršių nardant,
*    ištraukus skęstantįjį iš vandens, pašalinamas vanduo iš nukentėjusiojo kvėpavimo takų ir plaučių, kelias sekundes pavertus nukentėjusįjį ant pilvo,
*    nukentėjusįjį paguldykite ant nugaros, pakelkite nukentėjusiojo smakrą ir atloškite galvą,
*    10 sekundžių tikrinkite kvėpavimą, prie nukentėjusiojo burnos pridėję veidrodėlį (kvėpuojant jis aprasos), plunksną, žolės stiebelį (kvėpuojant šis judės),
*    jei nekvėpuoja, išimkite nukentėjusiam iš burnos visus svetimkūnius, apžiūrėkite, kad liežuvis nebūtų uždengęs kvėpavimo takų,
*    laikydami galvą atloštą, užspauskite šnerves, įkvėpkite oro, išsižiokite ir gerai apimkite lūpomis nukentėjusiojo burną,
*    tolygiai du kartus įpūskite oro (pamatysite, kad nukentėjusiojo krūtinė pakyla ir išsipučia),
*    du kartus įpūtę oro, patikrinkite nukentėjusiojo pulsą kakle (abipus Adomo obuolio); jei pulsas yra, tęskite dirbtinį kvėpavimą, įpūsdami maždaug 10 – 12 kartų per minutę, kas minutę patikrindami kraujo apytaką.