Vaikų mityba “modernioje visuomenėje”. Atmerkime akis

    951
    0

    Turbūt daugeliui skaitytojų nekils abejonių, jog mityba užima labai reikšmingą vietą vaiko vystymosi laikotarpiu ir nereikės jiems pateikti mokslinių citatų apie tai, jog būtent sveika mityba lemia harmoningą vaikų augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą, emocinę pusiausvyrą. O nepakankama ar netinkama mityba sutrikdo organizmo veiklą ir mažina atsparumą ligoms.

     

    Tad, jei mes sutinkame, jog maistas yra vienas svarbiausių faktorių, lemiančių vaiko sveikatą, pabandykime nufotografuoti dabartinę situaciją Lietuvoje ir kartu ieškoti sprendimų jai pakeisti. Pasižvalgykime po Lietuvos darželius ir mokyklas.
    Įrodymai ne statistinuose duomenyse, o filmuotoje medžiagoje.

    Lietuvos sveikuolių sąjungos nariai nuolat važiuoja į mokyklas ir darželius, kur veda paskaitas ir užsiėmimus ne tik vaikams, bet ir pedagogams. Todėl vaikų sveikatos lygio supratimui Lietuvoje mes turime ne statistinius duomenis, o filmuotą medžiagą iš daugelio Lietuvos ugdymo įstaigų. Ir tai verčia mus nebetylėti, o pripažinti,  jog per dvidešimt metų sveikatos, o ne ligų sistemoje, Lietuva nesukūrė nieko ir baigia prarasti tai, ką žinojo ir mokėjo.

    Paskutinių metų susitikimų, kurių liudininkai yra ir visuomenės sveikatos biurų atstovai,  apibendrinimai yra nelamonūs:
    –    ~98 % mokyklinio amžiaus vaikų turi sveikatos problemų: kiekvienais metais serga peršalimo ligomis, kietėja viduriai, skauda galvą ir t.t.
    –    ~95 % 6-10 klasių vaikų yra ragavę alkoholinių gėrimų. O tai reiškia, kad lietuvių genofondas yra pavojuje.
    –    Tai, kad moksleiviai pietums mielai perka energetinius gėrimus, čipsus ir saldumynus parduotuvėse, mėgstamiausi jų valgiai mokyklų valgykloje yra picos, cepelinai ir čeburekai, reiškia, kad vaikai neturi sveikos gyvensenos žinių bei įgūdžių, o dabartinė sveikatos ir švietimo sistema jų neformuoja. Tačiau, kaip žinome, vieta niekada nebūna tuščia. Ją užpildo prekybinių kompanijų reklamos, siūlančios maisto surogatus gražiuose įpakavimuose, įvairūs specialistai, kurie net į penktokų gamtos pažinimo vadovėlius prastumia farmacijos kompanijoms naudingas pamokas apie tai, kad sutrikus bet kokiai organo veiklai, jį galima tiesiog pakeisti protezu. Nemąstančio vartotojo ugdymas šiuo metu valstybėje yra prioritetas.
    Neneigiu, jog yra daroma daug gražių ir naudingų iniciatyvų, tačiau kalbėkime ir garsiai kalbėkime apie bendrą rezultatą, kuris yra akivaizdžiai matomas šalyje. O rezultatas tas, kad 2010 m. masiškai buvo uždaromos ugdymo įstaigos dėl gripo epidemijos. T.y. dėl suniokotos vaikų imuninės sistemos.
    jon
    Nuotraukoje matyti, jog balandžio mėn. Joniškio mokykloje, vykusių diskusijų metu su moksleiviais, į klausimą “kas yra visiškai sveikas ir neturi jokių sveikatos problemų” – pakyla tik viena kita ranka.
    Mitybos kokybė ugdymo įstaigose
    Suprasdami nesveikos mitybos grėsmę savo vaikams, Facebooke susikūrusios grupės “Už sveiką Lietuvą” nariai aplankė keletą ugdymo įstaigų: darželius ir mokyklas. Valgiaraščiai jose sukėlė daug emocijų ir diskusijų ne tik tėvų, bet ir visų už vaikų mitybą atsakingų įstaigų, o taip pat ir žurnalistų tarpe:

    –    http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/pieniskos-desreles-apverte-sveikos-mitybos-piramide;
    –    http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/klaipedoje-susirupinta-sveikesne-vaiku-mityba-283864;
    –    http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/specialistai-darzelinuku-maiste—per-daug-kaloriju/

    „Plėšrūnų“ valgiaraščiai, kai vaikams darželiuose tris kartus per dieną duodami mėsos produktai, nėra jokių daržovių ir vaisių, grūdinių pateikalų arba jie užima labai mažą dalį, vyrauja visaip kaip apdorotas (virtas, keptas, konservuotas) maistas, akivaizdžiai įrodo, jog sveikos mitybos piramidė, kurios viršuje yra mėsa, o apačioje vaisiai, daržovės ir grūdiniai produktai šiuo metu ugdymo įstaigose yra apversta priešingai: mėsos teikiama daugiausiai, o visa kita – tik garnyras prie jos. Apie maisto derinimą, kai prie saldžios košės pusryčiams dar duodamas sumuštinis su virta ar rūkyta dešra ir kavos gėrimas su pienu net kalbėti neverta.

    Grupės nariai kreipėsi į visuomenės sveikatos centrą prašydami atlikti operatyvinį tyrimą darželyje ir įvertinti kaip jame esantis meniu atitinka LR higienos normos reikalavimus. Birželio mėn. 11 d. gautame atsakyme rašoma: “Atlikti tyrimai parodė, kad maisto raciono energinė ir maistinių medžiagų vertės neatitiko Lietuvos Higienos normos reikalavimų. Už nustatytą higienos normos reikalavimo pažeidimą atsakingam asmeniui bus taikoma administracinio poveikio priemonė“. Nors įdomiausia tai, kad  visos aplankytos įstaigos deklaruoja, jog jų paruošti meniu yra suderinti su visuomenės sveikatos centrų specialistais.
    Vienoje mokykloje, kurioje maitinimo paslaugas teikia didelį ugdymo įstaigų tinklą aptarnaujanti įmonė, vaikams maistas gaminamas naudojant genetiškai modifikuotų rapsų aliejų, visi kepiniai (duona, bandelės ir pan.) taip pat gaminami jį naudojant, kompotas verdamas iš džiovintų vaisių su konservantais, o pietų racione yra dešrelės ir koldūnai. Apie pastaruosius produktus ir jų gamybos subtilybes buvo nemažai informacijos per TV, tačiau atsakingos institucijos iki šiol neužkirto kelio maisto surogatų patekimui ant vaikų stalo ugdymo įstaigose.
    Šio visuomeninio tyrimo metu paaiškėjo kad:
    – meniu darželiuose ir mokyklose dažnai sudaro ne specialistai, žmonės, neturintys žinių apie sveiką mitybą;
    – vaikų mityba ir jos kokybė ugdymo įstaigose dažnai priklauso nuo vadovo bei paslaugos tiekėjo supratimo apie maistą, o dar dažniau – tik nuo tiekėjo;
    – kalorijos, angliavandeniai, baltymai ir riebalai, deja, kol kas yra vienintelis maisto vertinimo matas. Vadovaujantis tokiais matais, meniu vaikams vietą atranda virtos, rūkytos dešros, dešrelės, koldūnai, picos, cepelinai ir pan.

    Ar galime atsakyti kodėl Lietuvoje vangiai plinta tų įstaigų iniciatyvos, kurios pakeitė vaikų mitybą ir pasiekė puikių rezultatų, net iki 80 proc. sumažindamos vaikų sergamumą (pvz., Palangos vaikų darželis-lopšelis „Gintarėlis“, Naujamiesčio miestelio darželis ir mokykla). Arba kodėl mums neįdomi kitų šalių patirtis diegiant sveikos gyvensenos, tame tarpe ir sveikos mitybos programas?

    Kas gi yra maistas?

    Mes nuolat šnekame, jog reikia sveikai gyventi, mokyti to vaikus, tačiau labai dažnai pasiklystam sąvokose bei savo susikurtuose pasiteisinimuose.

    Mums visiems reikėtų būti atidesniems sąvokoms, kurias vartojame. Kas gi yra maistas? Ar visa, ką valgome, automatiškai turi būti laikoma maistu? Jei taip, ar pasisėmę dumblo iš ežero ir jo privalgę taip pat jį turėtumėme vadinti maistu? Toks dumblas turi kalorijų, tai gal tai irgi maistas? O jei taip, kaip tada dėl karvės mėšlo? Jame yra be galo vertingų mineralinių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui, tačiau mes jo nevalgome. Todėl ne viskas, kas yra parduotuvėse turėtų būti laikoma maistu. Tai maisto surogatai. Pakaitalai, skirti apgauti skonio receptoriams, tačiau organizmas jų neįsisavina, t.y. jų vartojimas neprisideda prie organizmo atsinaujinimo, jo valymo bei gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymo ir išbalansuoja organizmo medžiagų apykaitą ir emocinę pusiausvyrą (viena iš šiuolaikinių vaikų agresyvumo priežasčių).

    Tikslas vienas – sveika tauta

    Visų mūsų tikslas yra sveika tauta, todėl reikia ne ieškoti pasiteisinimų, bet pripažinti situaciją tokią, kokia ji yra. O ji tokia, kad iki šiol neveikia jokios valstybės sukurtos sveikatos programos, veikia tik asmenine iniciatyva pedagogų ir mokykos vadovų įgyvendinami projektai.

    Nors ir tėvai atsako už vaikų mitybos įpročių formavimą, tačiau ugdymo įstaigos turi prisidėti prie sveikų piliečių, o ne ligonių auginimo. Savo ruožtu valstybė privalo užtikrinti sveiką ir saugią vaikystę vaikams, skirdama pakankamai lėšų tiek vaikų, tiek ir jų tėvų švietimui.

    Bendradarbiavimas su ekologiniais ūkiais ir ekologinę produkciją gaminančiomis kompanijomis turėtų būti prioritetas vykdant vaikų maitinimą ugdymo įstaigose. Smulkūs ekologiniai ūkiai turėtų būti remiami vietos valdžios suteikiant jiems prioritetą teikti ekologiškai užaugintą produkciją į darželius ir mokyklas.

    Norėčiau pakviesti Jus pažiūrėti FB grupės filmuotą medžiagą apie tai, jog šiandien realiai už vaikų mitybą  Lietuvoje niekas neatsako: http://www.blip.tv/file/3704758.
    Atsisiųsti video (213 Mb)
    Todėl kiekvienas privalome imtis asmeninės atsakomybės už tai, kas vyksta, kad galėtumėm tai pakeisti.

     

    Sigita Kriaučiūnienė
    Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė
    FB grupės „Už sveiką Lietuvą“ narė

    Ingos Krikštaponienės nuotr./Mokiniai valgykloje

     

    {dybanners}33{/dybanners}

    Ankstesnis straipsnisPrezidentė: Apleisti paveldo objektai – valstybės gėda. Jie turi būti sutvarkyti ir pritaikyti turizmui
    Kitas straipsnisUkmergėje viešėjo Lenkijos ambasadorius

    LEAVE A REPLY

    įveskite savo komentarą!
    įveskite savo vardą čia