Medžiai apsirėdė žalias suknias. Briliantine žaluma pasipuošė pievos, laukai ir kloniai. Nubalo tėviškės sodai. Gegužis perkopė pusiau. Pasodybiniuose sklypuose bei daržuose, it bitės triūsia žmonės. Žemdirbiai jau užbaigė pavasarinės sėjos darbus. Gaspadynės net ir agurkus darže pasisėjo, nes kvapnios alyvos po langais sužydėjo. Mat yra sakoma, kad agurkus reikia sėti – žydint alyvoms. Pasibaigus pavasario darbams galima ir šiek tiek atsipūsti, dvasiškai patobulėti, praplėsti savo akiratį, pakeliauti, juolab, kad esame pakviesti gegužės 21 dieną į renginį Rokiškyje, kuris vyksta Rokiškio krašto muziejuje. Renginio pradžia 18 valandą. Tema – „Nakties spalvos Rokiškio dvare“. Muziejų asociacija paskelbė šiuos 2016 metus „Dvarų kultūros atspindžių metais“, todėl ir renginių tema – dvariška. Tad nieko nelaukę išsiruošėme į Rokiškio dvarą, juk niekad neteko mums čia lankytis, juolab, kad transportą mums parūpino Ukmergės kultūros centras. Ačiū jiems.
Trumpa Rokiškio dvaro istorija. Rokiškio dvaras minimas 1499 metais. Seniausi dvaro rūmai neišliko, neaiški jų ir tiksli vieta. Per visą savo gyvavimo laikotarpį dvaras turėjęs daugybę savininkų. Žygimantas Senasis 16 amžiuje dvarą padovanojo didikams Krošinskiams. 200 metų dvarą valdė Krošinskių giminė. Paskutinė dvaro savininkė buvo našlė E. Krošinskienė, kuri ištekėjo už grafo I. Tyzenhauzo. 1771 metais I. Tyzenhauzas užsimojo naujo dvaro statybomis bei Rokiškio miesto kūrimu. Dvaro rūmai iškilo tarp 1792 ir 1801 metų, klasicizmo stiliumi pagal nežinomo architekto projektą. Grafas I. Tyzenhauzas stengėsi įvesti savo tvarką, skatino prekybą, nes per Rokiškį ėjo kelias į Livoniją. 1880 metais mirus R. Tyzenhauzui, po jo mirties turtus paveldėjo grafo sesuo, kuri buvo ištekėjusi už turtuolio lenko Aleksandro Pšezdzieckio ir dvaras atiteko Pšezdzieckiams. Tuomet 1905 metais centrinis pastatas buvo perstatytas pagal architekto K. Jankovskio bei P. Lilpopo projektą ir įgijo baroko elementų. 1940 metais kilmingi dvaro savininkai pasitraukė iš Lietuvos. Nuo 1952 metų dvaro rūmuose įsikūrė Rokiškio krašto muziejus, kuriame yra virš 100 tūkstančių eksponatų. Čia galima susipažinti su veikiančiomis ekspozicijomis, Rokiškio dvaro kultūra bei istorija nuo seniausių laikų. Dvare rengiamos dailės parodos, klasikinės muzikos koncertai, literatūros vakarai, planerai.
Rokiškio dvaro ansamblį sudaro 16 pastatų – dvaro rūmai, svečių namai, vartininko namelis, kumetynas, kalvė, klėtis ir t.t. bei romantiškas parkas su tvenkiniais.
Rokiškio dvaras vilioja ypatinga dvasia ir vienintele išsaugota grafų drabužių kolekcija.
Iškilmingas šventės atidarymas prasidėjo 18 valandą Cesio, Latvijos Respublikos A. Kalninio muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro pasirodymu prie dvaro rūmų. Po šių svečių pasirodymo dvaro teritorijoje vyko edukacijos užsiėmimai vaikams, įvairūs žaidimai, o taipogi šventės metu galėjome pajodinėti poniais, pasivažinėti brikele, pasipuošti gėlių suknele dvariškai fotografijai.
Turėjome galimybę dalyvauti diskusijoje „Gurmaniški grafų skoniai“, kurioje dalyvavo profesorius dr. Rimvydas Laužikas iš Vilniaus universiteto.
Nuotaikinga ir nepakartojama Rokiškio choreografijos mokyklos moksleivių ir Rokiškio darželio – mokyklos „Ąžuoliukas“ vaikučių muzikinė programa. Džiugu, kad auga jaunas „Ąžuolynas“.
20 valandą su savo teatralizuota programa pasirodėme mes – „ Šventerečiaus“ kolektyvas, atvykęs iš Ukmergės rajono Šventupės bendruomenės Komaro dvaro.
Visuomet santūrus, brandus ponas Mykolas Komaras – [Vytautas Marčauskas], elegantiška ponia Liudvika Komarienė – [Daiva Šermukšnienė], jų sūnus ponaitis Antonis – [Kazimieras Šermukšnis], tetulė Adolfina – [Eglė Staniūnaitė], atvykusi iš Londono ir kilmingos, grakščios, žavios damos iš įvairių Ukmergės rajono dvarų bei aplinkinių vietovių – „Šventerečiaus“ kolektyvo moterys. Mūsų kolektyvo vadovas – tai įvairių muzikinių instrumentų žinovas – Kazimieras Šermukšnis. Jo rankose pravirksta armonika, suvirpa gitaros stygos, lūpinė armonikėlė it paukštė pragysta įvairiais garsų sąskambiais jo lūpomis.
Skambėjo mūsų žavingo moterų kolektyvo atliekami romansai apie meilę.
„Meilė mus karūnuoja, bet ji ir nukryžiuoja, meilė nieko neturi, nieko nesisavina ir nieko neduoda, nes meilei pakanka meilės“ – tai ponios Liudvikos žodžiai.
Žiūrovai pasitiko mus audringais plojimais. Savo teatralizuotą pasirodymą interpretavome įvairiais pasakojimais, kuriuos mums pasakojo ponia Marija – [Emilija Vėbienė] iš Taujėnų dvaro, Celestina – [Rima Čereškevičienė] ką tik pardavusi Leonpolio dvarą. Apie Šventupėje esantį „Komaro dvarą“ sakmę sekė ponia Barbora – [Genoefa Povilavičienė] ir dovanojo Rokiškio krašto muziejui savo poezijos knygas sakydama: „Šiandieną Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena, tad puoselėkite savo kultūrą, garsinkite Rokiškio kraštą ir skaitykit mano poezijos knygas“.
Rokiškio muziejaus direktorė dėkojo mūsų kolektyvui, kad atsiliepėme į rokiškiečių kvietimą, nepagailėjome savo brangaus laiko, nepasididžiavome ir atvykome į jų dvarą. Cituoju: „Matot kaip jums ploja net atsistojusi mūsų publika, tai reiškia, jog palikot gerą įspūdį mūsų žiūrovams ir mums. Manau, kad tai ne paskutinis kartais, užsimezgusią draugystę tarp dvarų puoselėsime ir toliau. Už dalyvavimą renginyje leiskit įteikti jums padėkos raštą Rokiškio krašto muziejaus bei saldų prizą“.
Šventės organizatoriai tą vakarą surengė suknelių parodą – konkursą. Žiūrovai ir dalyviai turėjome puikią progą pasigrožėti neįprastu reginiu šioje šventėje. Suknelė – tai specialus metalinis karkasas puošiamas gėlėmis ar kitokiomis natūraliomis medžiagomis. Suknelių parodą – konkursą vertino kompetentinga komisija. Nugalėtojams buvo įteikti vertingi prizai.
Šį šventinį vakarą toliau vyko koncertas „Laukiu iš žvaigždės stebuklo“. Koncertavo merginų trio – vokalistė – Indrė Anankaitė, klavišiniai – Nijolė Baranauskaitė ir smuikas – Irma Belickaitė.
Rokiškio dvare savo teatralizuotą edukacinę programą „Sugrįžę gyventi“ pristatė ir patys Rokiškio krašto muziejaus šeimininkai.
Renginį vainikavo akcija „Rožės pražydėjimas tamsoj“. Rožės pagamintos iš medžio, popieriaus, metalo, vilnos – atneštos žiūrovų ar dalyvių, su koteliais prie dvaro susmeigiamos į žemę renginio pabaigoje.
Gaila, kad dėl laiko stokos negalėjome apžiūrėti visų eksponuojamų ekspozicijų bei apkeliauti visos dvaro teritorijos. Muziejaus darbuotojos pasakojo, kad muziejų galima lankyti visomis dienomis iki 24 valandos nakties, išskyrus pirmadienį. Pirmadienis – Rokiškio krašto muziejuje – poilsio diena. Tad pakvietė mūsų kolektyvą apsilankyti mums patogiu laiku.
Dėkojame už nepamirštamas akimirkas praleistas jūsų dvare – muziejuje.
Genoefa Povilavičienė „Šventerečiaus“ kolektyvo narė
{eventgallery event=’114660006053230309490@6287467933173401265′ attr=images mode=imagelist max_images=42 thumb_width=50 }
