Jau nuo kitų metų įsigalios pokyčiai, kurie reikšmingai sustiprins šeimos gydytojų ir jų komandų vaidmenį diagnozuojant ligas, leis greičiau įvertinti paciento būklę ir efektyviau prižiūrėti lėtinėmis ligomis sergančius žmones. Šeimos gydytojai galės skirti ir atlikti daugiau laboratorinių bei greitųjų tyrimų, todėl pacientai greičiau gaus pagalbą, o diagnostikos procesas taps patogesnis ir trumpesnis.
„Šie pokyčiai pirmiausia naudingi pacientams – daugiau reikalingų tyrimų bus atliekama ten, kur žmogus kreipiasi pirmiausia, pas savo šeimos gydytoją. Tai reiškia greitesnę diagnozę, laiku pradedamą gydymą ir mažiau nereikalingų siuntimų pas specialistus“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Tyrimų plėtra šeimos gydytojams ne tik suteiks galimybę greičiau nustatyti pacientų negalavimų priežastis ir pradėti gydymą, sumažins būtinybę kreiptis į gydytojus specialistus ar vykti gydytis į ligoninę, bet ir leis racionaliau naudoti sveikatos sistemos finansinius išteklius.
Į šeimos gydytojo komandos tyrimų sąrašą įtraukti tiek dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, tiek lėtinių būklių diagnostikai svarbūs tyrimai:
- vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai, kurie padeda nustatyti mažakraujystės priežastį ir paskirti tinkamą gydymą;
- vitamino D tyrimas svarbus dėl osteoporozės gydomiems pacientams, gydymo saugumui užtikrinti;
- skydliaukės funkcijos tyrimai (laisvo tiroksino, ATPO), atliekami skydliaukės funkcijai įvertinti, o tai svarbu skydliaukės ligų diagnostikai;
- Helicobacter pylori antigeno testas, padedantis greičiau išsiaiškinti virškinamojo trakto nusiskundimų kilmę;
- greitieji rota, adeno ir noro virusų testai, padedantys diagnozuoti vaikams ūmių virškinamojo trakto sutrikimų priežastį ir paskirti reikiamą gydymą;
- mikrobiologiniai pasėliai iš išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų, padedantys tiksliai nustatyti infekcijas ir parinkti tinkamą gydymą.
Šeimos gydytojai galės plačiau taikyti ir natriuretinio peptido tyrimą. Anksčiau jis buvo skiriamas tik įtariant širdies nepakankamumą, dabar tyrimą galės atlikti ir jau sergantys šia liga pacientai. Taip gydytojai galės nuosekliau kontroliuoti paskirtą gydymą.
„Dėl platesnių diagnostikos galimybių pacientai greičiau sulauks aiškaus atsakymo dėl savo sveikatos būklės, o gydymo procesas taps nuoseklesnis. Tai ypač svarbu lėtinių ligų kontrolei, kai reguliarus stebėjimas ir savalaikiai sprendimai lemia geresnę paciento savijautą ir mažina komplikacijų riziką“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vedėja Žydrūnė Baigienė.
Nuo kitų metų plečiamas ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetuose atliekamų tyrimų sąrašas. Tai reiškia, kad žmonės, kurie dėl staiga pablogėjusios sveikatos kreipiasi poilsio ar švenčių dienomis, galės būti ištirti greičiau. Šių kabinetų gydytojai galės skirti daugiau tyrimų, padedančių nustatyti įvairių ūmių infekcijų priežastis ir paskirti tinkamą gydymą – pavyzdžiui, greituosius rota, adeno ar noro virusų testus, taip pat mikrobiologinius pasėlius.
Preliminariais ligonių kasos skaičiavimais, visiems naujiems tyrimams ir tiems, kurių skyrimo sąlygos praplečiamos, per metus prireiks per 7 mln. eurų fondo lėšų.
Valstybinės ligonių kasos Komunikacijos skyrius
