Per pastaruosius trejus metus sergamumas salmonelioze Lietuvoje mažėja. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pirmąjį 2010 m. pusmetį užregistruoti 666 susirgimų atvejai (2009 m. sirgo 2069 žmonės, 2008 m. – 3159). Daugiausiai salmoneliozės atvejų užregistruota atšilus orams, pvz. per šių metų birželio mėnesį Lietuvoje šia liga susirgo 221 žmogus.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, gavę informaciją apie ūmius žarnyno infekcijos protrūkius, nedelsiant atlieka patikrinimus maisto tvarkymo subjektuose. Inspektoriai padeda parengti įmonėms trūkumų šalinimo planus, nustato jų įvykdymo terminus, skiria nuobaudas. Per pirmąjį šių metų pusmetį už aptiktus pažeidimus 6 maisto tvarkymo įmonių veikla buvo sustabdyta (viena iš jų užsiėmė nelegaliai, neturėdama maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo), 4 – skirtos piniginės baudos, vienai skirtas įspėjimas.
„Griežta valstybinė kontrolė leido sustiprinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi maisto tvarkymo subjektuose. Maisto tvarkymo įmonėse griežčiau tikrinamos savikontrolės sistemos, reikalingų laboratorinių tyrimų atlikimas, būtinas šių sistemų funkcionavimui. Statistikos rodiklių gerėjimas džiugina, bet didėjantys šeimyniniai (kitaip vadinami sporadiniai) susirgimai rodo, kad rinkoje dar pasitaiko bakteriologiškai ar virusologiškai nesaugių maisto produktų. Todėl vartotojams nuolat primename, kad būtų budrūs, ypač karštuoju vasaros metu – stebėtų, ar maisto produktai tinkamai laikomi, nepirkti jų iš asmenų, prekiaujančių tam nepritaikytose vietose ir neturint šiai veiklai leidimų. O pagrindinė žarnyno užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė – švarios rankos ir švari aplinka“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.
Salmonelės ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, atitirpintame maiste gali vėl daugintis. Palankiausia temperatūra joms daugintis maiste yra nuo +20 iki +40 laipsnių. Dažniausi su ligos užsikrėtimu susiję maisto produktai – paukštiena, pienas, kiaušiniai, jautiena, kiauliena. Taip pat galima užsikrėsti per gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves, skerdžiant nesveikus gyvulius. Maistą gali užkrėsti ir jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų prieš ruošiant maistą po kontakto su gyvūnais ar neteisingai tvarkantys maisto produktus. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar paviršių, ant kurių prieš tai buvo apdorojama žalia mėsa ar vištiena. Susirgti galima ir nuo patogeniniais mikroorganizmais užteršto atvirų vandens telkinių vandens.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad norint išvengti salmoneliozės, reikia tinkamai tvarkyti ir gerai termiškai apdoroti žalią mėsą, kiaušinius, maistą laikyti šaldytuve, stengtis sušaldytus produktus atitirpinti laikant šaldytuve. Taip pat būtina virtuvės įrankius kruopščiai plauti po karštu, tekančiu vandeniu, naudoti atskirus įrankius žaliai ir pagamintai mėsai doroti. Rekomenduotina nevartoti maisto ir gėrimų, kurie pagaminti iš žalių kiaušinių, vartoti pasterizuotą pieną, gerai termiškai apdorotą mėsą, vištieną, žuvį ar kiaušinius, neragauti ir nevalgyti žalios mėsos faršo.