Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje daugėja nutukusių žmonių, vaikų ir tai tampa tikrai rimta problema, bet ne ką mažesnė problema yra ir su centrine nervinę sistema susiję valgymo sutrikimai, kurie dažniausiai būna įtakoti mus supančios aplinkos. Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje susiformavęs ir aukštinamas idealaus lieso kūno kultas labiausiai paveikia silpniausią visuomenės dalį, t.y. jaunimą ir paauglius. Ypač paauglės mergaitės matydamos televizijoje, žurnaluose ir internete idealizuojamus lieso sudėjimo moters kūnus trokšta būti panašios į jas visomis įmanomomis ir neįmanomomis priemonėmis. Dažniausiai tokie norai ir turi įtakos valgymo sutrikimams tokiems kaip nervinė anoreksija ir bulimija.
Nervinė anoreksija yra gana dažna liga, kuri yra susijusi su centrine nervų sistema, kai žmogus sąmoningai mažina ir /ar palaiko mažą kūno svorį. Sergant anoreksija mažėja svoris (dėl pernelyg stropaus dietų laikymosi). Daugeliu atveju taip atsitinka dėl merginų ar moterų, o kartais ir vaikinų bei vyrų noro sulieknėti, baimės nutukti. Dažniausiai šia liga serga moterys (1-2 proc.), daug rečiau vyrai (0,1 proc.). Dažniausiai suserga 12-18 metų merginos, tačiau serga ir vyresnės moterys, taip pat vaikai. Jei nesigydoma, anoreksija tampa chroniška liga maždaug 40 proc. ligonių.
20-30 proc. pasveiksta savaime, t.y. svoris normalizuojasi, tačiau psichiniai ir socialiniai sutrikimai išlieka. Anoreksikai, nepaisant jų svorio, mano esantys nutukę. Dažnai jie nesupranta, kad jau pakankamai sumažino svorį, ir vis tiek mano, jog dar yra nutukę. Anoreksikai siekia tobulybės ir kelia savo kūnui labai didelius reikalavimus. Jie džiaugiasi galėdami valdyt savo kūną, o svorio mažėjimą sieja su pastangų rezultatais. Norėdami numesti kuo daugiau svorio, jie vengia kaloringo maisto ir gali išsekti net iki mirties. Dažniausios mirties priežastys būna depresija bei ligos, kurių negali nugalėti nusilpęs organizmas. Nervinė anoreksija diagnozuojama, kai kūno svoris bent 15 % mažesnis nei turėtų būti arba KMI (svoris kg / ūgio m2) yra 17,5 arba mažesnis (vyresniems nei 16 m.), bei asmuo sąmoningai mažina svorį, vengdamas “storinančio maisto” (badauja, naudoja vidurius laisvinančius ir apetitą slopinančius preparatus, specialiai sukelia vėmimą, pernelyg intensyviai sportuoja).
Nervinė bulimija – tai valgymo sutrikimas, pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir po jų sekančiu kompensaciniu elgesiu (dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurius laisvinamųjų vaistų, arbatų, diuretikų vartojimas, badavimas, dieta, intensyvus sportavimas). Ryškus išskirtinis susirūpinimas dėl kūno svorio. Bulimija paliečia 3 – 5 % paauglių ir jaunų moterų. 80 % sergančiųjų sudaro moterys. Žmonių, kenčiančių nuo bulimijos, svoris dažniausiai būna normalus ir dauguma sergančiųjų pripažįsta, kad jų elgesys yra neįprastas ir gali pakenkti sveikatai, tačiau bulimiją dažnai lydi depresijos simptomai ir socialinio prisitaikymo sunkumai. Bulimija paprastai prasideda paauglystėje (14 – 25 m.), tačiau amžiaus vidurkis yra aukštesnis nei sergančiųjų anoreksija. Paprastai bulimija tęsiasi ilgiau nei anoreksija.
Taigi bet koks elgesys ar požiūris, liudijantis, kad svorio mažinimas, dietos laikymasis ar maistas tampa centriniais gyvenimo dalykais gali būti požymis dėl kurio reiktų sunerimti ir pasirūpinti, kad jums artimas žmogus išvengtų rimtų sveikatos sutrikimų susijusių su centrinę nervų sistema, bei rimtais valgymo sutrikimais.
Parengė: Dainora Širvytė, Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
