Po avarijos – pagalbos šauksmas tvarkyti kelią

    0
    Praėjusiame „Gimtosios žemės” laikraščio numeryje ir vilkmerge.lt portale, rašyta apie kovo 3-ąją kelio Ukmergė-Molėtai 11-ajame kilometre įvykusią autoavariją. Jos metu nukentėjo penki Želvos seniūnijos Laumėnų kaimo gyventojai. Iš jų viena moteris dėl patirtų daugybinių sužalojimų ligoninėje mirė. Dar vienos keleivės būklė kritiška.

     

     

     

    Avarija trečiadienį įvyko apie 12.15 valandą ties sankryža į Šešuolius. Kaip informuojama ikiteisminį tyrimą dėl avarijos priežasčių pradėjusio rajono Policijos komisariato pranešime, automobilio VW GOLF vairuotojas A. V. (g. 1960 m.), važiuodamas nuo Ukmergės link Želvos, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į pakelės medį. Eismo įvykio metu sužalotas vairuotojas ir automobiliu važiavę keleiviai: šalia vairuotojo sėdėjusi jo gyvenimo draugė L. R. (g. 1969 m.) bei ant galinės sėdynės buvę kaimynai H. M. (g. 1972 m.), L. S. (g. 1962 m.) ir M. J. (g. 1949 m.). A. V. įvykio metu buvo blaivus, vairuotojo pažymėjimą turėjo.

    Automobilyje prispaustus tris žmones išlaisvino į įvykio vietą iškviesti ugniagesiai gelbėtojai. Visi sužalotieji buvo išvežti į ligoninę. Tą pačią dieną, apie 17.40 valandą, M. J. Reanimacijos skyriuje mirė. L. R. buvo išvežta gydyti į Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninę.

    Ši tragiška avarija paskatino želviškius vėl skambinti pavojaus varpais dėl prastos kelio nuo Ukmergės iki Želvos – maždaug dešimties kilometrų atkarpos – būklės. Kaip pasakojo tryliktus metus Želvos seniūnu dirbantis Kęstutis Mikalajūnas, per tą laiką šiame kelyje autoavarijose yra žuvę per dvidešimt žmonių: „Galima sakyti, kad kiekvienas kilometras nuo Ukmergės iki Želvos yra aplaistytas eismo dalyvių – vairuotojų, keleivių, pėsčiųjų, dviratininkų krauju. O kiek dar žmonių sužalota…“

    Želviškiai mano, kad dauguma autoavarijų įvyko dėl prastos kelio būklės. Eismas Molėtų plentu nuolat būna intensyvus, čia važiuoja nemažai krovininių automobilių. Dažniausiai žmonės sužalojami ar žūsta, automobiliai nukenčia siaurame kelyje prasilenkiant transporto priemonėms.

    2004 metais buvo pradėtas kelio atkarpos nuo Želvos link Ukmergės remontas. Tuomet buvo planuota sutvarkyti visą šį kelią, specialistai buvo paruošę rekonstrukcijos projektą. Tačiau 2006-iais finansavimas nutrūko ir remonto darbus teko sustabdyti. Per dvejus metus buvo suremontuota vos pusė kelio – maždaug dešimties kilometrų atkarpa.

    Nesulaukdami, kada darbai bus baigti, gyventojai ne kartą atakavo įvairias valdžios institucijas. 2008 metų spalio 1 dieną prašymas suremontuoti minėtąjį kelią buvo išsiųstas Valstybinei automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, prašymo kopija – rajono vadovams. Prašymą pasirašė 650 Želvos, Šešuolių ir Lyduokių seniūnijų gyventojų. Visų dokumentų kopijas išsaugojęs Želvos seniūnas ketvirtadienį stebėjosi savotišku lemtingu ženklu. Pasirodo, visi nukentėjusieji kovo 3-osios avarijoje po prašymu buvo pasirašę iš eilės vienas po kito… Beje, tuomet iš Kelių direkcijos atkeliavusiame atsakyme gyventojams buvo paaiškinta, kad remonto darbai kelio Ukmergė-Molėtai ruože dėl lėšų stygiaus nebus atnaujinti.

    Kaip teigė seniūnas K. Mikalajūnas, pastaroji avarija, nusinešusi Želvoje visų gerbiamos moters gyvybę, kelioms šeimoms sukėlusi daug skausmo, kančių ir nerimo, privertė griebtis tarsi šiaudo, kad būtų užbėgta už akių kitoms nelaimėms.

    „Nedelsiant išsiųsime prašymą ir visą per kelerius metus sukauptą medžiagą susisiekimo ministrui, informuosime jį apie susidariusią situaciją,“ – sakė K. Mikalajūnas. Jis tikisi, kad gyventojų argumentai bus išgirsti, valdžios institucijoms pavyks rasti lėšų ir kelias pagaliau bus baigtas remontuoti. Seniūno manymu, tam reikalinga apie 6-7 milijonai litų.

    Minėtąjį kelią prižiūrinčios valstybės įmonės Vilniaus regiono keliai Ukmergės kelių tarnybos viršininkas Zigmantas Kupčinskas įsitikinęs, kad nesutvarkyta vadinamojo Molėtų kelio atkarpa nuo Ukmergės link Želvos eismo dalyviams iš tiesų nėra saugi.

    „Norint baigti tvarkyti kelią, būtinos nemažos lėšos. Iš kelių priežiūrai skirtų pinigų tokių darbų atlikti neįmanoma. Ypač dabar, kai šioms reikmėms lėšos kelis kartus apkarpytos ir vos siekia 2002 metų lygį. Kelio remontas gali būti atliekamas iš struktūrinės paramos programų lėšų. Šiemet mūsų rajone struktūrinės paramos lėšomis numatyta finansuoti tik kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis atkarpos nuo Pageležių iki Ukmergės rekonstrukciją. Kiti projektai atidedami ateičiai. Esu girdėjęs Kelių direkcijos paaiškinimą, kad Molėtų kelias iki 2012 metų nebus baigtas tvarkyti,“ – kalbėjo Z. Kupčinskas.

    Viršininko manymu, avarijų Molėtų kelyje būtų mažiau, jei pakelėse neaugtų medžiai. Šiuo metu medžius kelininkai pjauna numatytoje remontuoti atkarpoje nuo Ukmergės link Pageležių. Kai bus baigti šie darbai, ketinama persikelti į Molėtų kelią.

    „Medžiams pakelėse – ne vieta. Jie turi augti ten, kur jiems ir priklauso – miške, parke, skvere… Ir neverta dėl to diskutuoti. Taip yra kitose šalyse, ne išimtis bus ir Lietuva,“ – pabrėžė Z. Kupčinskas. Beje, pradėjus šalinti medžius, augusius šalia judraus Kauno plento, pasipylė į įvairias instancijas skundai. Jų autoriai priekaištavo, kad niokojama gamta. Viršininkas beveik neabejoja, kad tokių skundų gali sulaukti ir ateityje. Tačiau patikino, kad pakelėje į Molėtus neliks nė vieno medžio.

    Kaip penktadienį redakciją informavo ikiteisminį tyrimą dėl avarijos priežasties vykdantis Policijos komisariato tyrėjas Eugenijus Oganauskas, eismo įvykio dalyviai teigia, kad prieš pat avariją jie prasilenkė su 10-15 metų senumo baltos spalvos krovininiu mikroautobusu, kuris galėjo būti „Ford Transit“ arba „VW Transporter“ markės. Asmenis, galinčius papasakoti apie įvykio aplinkybes ar nurodytu laiku mačiusius keliu Ukmergė-Molėtai link Ukmergės važiavusį panašų mikroautobusą, pareigūnai prašo paskambinti į policiją tel. 60 434 tyrėjui E. Oganauskui arba bend-ruoju pagalbos telefonu 112.

    gz-baner

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia