Lietuvos bankų sektorius 2024 m. uždirbo net milijardą eurų pelno – tai 3,2 % daugiau nei 2023 m. Taip, Lietuvos finansų rinka ne tik tvirtai stovi ant žemės, bet ir šoka kaip per Jonines! Lietuvos ekonomika 2025 m. demonstruoja atsparumą, nors pasauliniai vėjai ir bando mus nupūsti nuo kurso. 2024 m. Lietuvos BVP augo 2,7 %, o 2025 m. prognozuojamas 2,8 % augimas, remiantis Lietuvos banko projekcijomis. Infliacija, kuri 2022 m. siekė net 19 % (viena aukščiausių euro zonoje), 2024 m. sumažėjo iki 4,5 %, o 2025 siekia tik 3.2%. Tai geros naujienos, bet kainos vis dar kandžiojasi kaip vasaros uodai.
Darbo rinkoje situacija taip pat stabili: nedarbo lygis 2024 m. siekė 6,7 %, o vidutinis atlyginimas prieš mokesčius – 2 150 eurų. Tačiau demografinės tendencijos kelia iššūkių – per pastaruosius dvejus metus darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo 2,3 % dėl emigracijos ir senėjančios visuomenės. Profesionalams tai signalas: investicijos į technologijas ir darbo jėgos efektyvumą tampa neatidėliotina būtinybe.
Bankų sektorius
Bankai Lietuvoje gyvena kaip katinai pas močiutę kaime – pilnais pilvais ir ant palangės saulės atokaitoje. 2023 m. bankų sektoriaus grynosios palūkanų pajamos išaugo trigubai – iki 1,7 mlrd. eurų, palyginti su 2022 m. Tai lėmė aukštesnės palūkanų normos ir kintamų palūkanų būsto paskolų perskaičiavimas. Tačiau ne viskas taip blizga: bankai sumokėjo 250 mln. eurų solidarumo mokestį 2023 m., kuris skirtas padengti su pandemija ir geopolitiniais iššūkiais susijusias išlaidas.
Paskolų portfelis auga stabiliai. 2025 m. vasarį paskolos Lietuvos gyventojams padidėjo 472,9 mln. eurų, iš jų 299,6 mln. eurų teko nefinansinėms įmonėms ir įstaigoms, o 197,2 mln. eurų – namų ūkiams. Būsto paskolos sudarė didžiąją dalį – 10,3 mlrd. eurų, o vartojimo paskolos siekė 867,8 mln. eurų.
Kodėl lietuviai vengia fiksuotų palūkanų?
Štai kur įdomioji dalis! Vakaruose populiarios fiksuotų palūkanų paskolos Lietuvoje nepritraukia dėmesio. Remiantis 2024 m. alfa.lt analize, tik 15 % naujų būsto paskolų Lietuvoje sudaromos su fiksuotomis palūkanomis, palyginti su 80 % Vokietijoje ar Prancūzijoje. Kodėl? Lietuviai tiki, kad kintamos palūkanos ilgainiui bus pigesnės, o bankai siūlo patrauklesnes sąlygas būtent kintamoms paskoloms. 2022 m. vidutinė kintamų palūkanų norma buvo 2,05 %, o fiksuotų – 3,21 %. Skirtumas akivaizdus, bet rizika – kaip lošimas kauliukais: jei EURIBOR šoktels, mokėjimai gali išaugti kaip ant mielių.
Lietuvos bankas dar 2016 m. bandė įvesti griežtesnes taisykles, kad fiksuotos palūkanos būtų tikrai fiksuotos visam paskolos laikotarpiui, o ne tik 5 metams, kaip dažnai praktikuojama. Vis dėlto, rinkos dalyviai renkasi riziką, o tai profesionalams kelia klausimą: ar verta mokyti klientus ilgalaikio planavimo, ar palikti juos laisvėje keisti sprendimą?
Valstybės garantuojamos paskolos
Valstybės garantuojamos paskolos Lietuvoje tampa vis svarbesnės, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui. 2024 m. Seimas padidino paskolų su valstybės garantija „grindis“ iki 100 mln. eurų, kaip praneša 15min.lt. Ši priemonė skirta padėti įmonėms, susiduriančioms su likvidumo problemomis, ypač energetikos ir statybų sektoriuose. 2023 m. valstybės garantijų suma siekė 1,2 mlrd. eurų, o didžiausia dalis teko tarptautinėms finansinėms institucijoms, tokioms kaip Europos investicijų bankas.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Valstybės skola 2023 m. siekė 47,8 % BVP, o tai kelia klausimų dėl ilgalaikio finansinio tvarumo. Lietuvos finansų ministerijos duomenimis, bendroji valstybės skola siekė 27,4 mlrd. eurų 2024 m. pradžioje. Profesionalams, dirbantiems su viešaisiais finansais, tai signalas, kad būtina ieškoti balanso tarp paramos verslui ir fiskalinės drausmės.
P2P skolinimo platformos
Tarpusavio skolinimo (P2P) platformos Lietuvoje auga sparčiau nei tradiciniai bankai. 2021 m. P2P rinkos augimas siekė 12 %, palyginti su 4 % bankų vartojimo kreditų segmente. Populiariausios platformos, tokios kaip FinBee, Savy ar Mintos, siūlo investuotojams galimybę uždirbti 8–12 % metinių palūkanų, o skolininkams – greitas paskolas be bankų biurokratijos.
Tačiau Lietuvos bankas įspėja: P2P rinka kelia riziką dėl galimų negrąžintų paskolų augimo. 2021 m. P2P platformų paskolų portfelis siekė 222 mln. eurų, tačiau griežtesni rizikos vertinimai lėmė 18 % mažesnį naujų sutarčių skaičių. Profesionalams, dirbantiems su investicijomis, tai reiškia, kad būtina atidžiai analizuoti platformų patikimumą ir klientų mokumą.
Ar lietuviai moka valdyti pinigus?
Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas gerėja, bet dar yra kur tobulėti. 2020 m. OECD tyrime Lietuva surinko 13,5 balo iš 21, aplenkdama Latviją (12,8), bet atsilikdama nuo Estijos (14,9). Tik 43 % lietuvių turi santaupų, kurios padengtų bent 3 mėnesių išlaidas, o 27 % reguliariai planuoja savo biudžetą.
Investicijų srityje lietuviai taip pat atsargūs. 2023 m. tik 12 % gyventojų investavo į akcijas ar obligacijas, o 65 % laiko pinigus banko sąskaitose, kur palūkanos dažnai neviršija 0,5 %. Profesionalams, dirbantiems su privačiais klientais, tai galimybė siūlyti įvairesnius investicinius produktus, tokius kaip ETF ar pensijų fondai, kurie 2023 m. uždirbo vidutiniškai 7,2 % grąžą.
ESG ir žalioji ekonomika
Tvarumo tema finansų rinkoje tampa vis aktualesnė. Lietuvos bankas 2023 m. įvedė griežtesnius ESG (aplinkos, socialinių ir valdymo) reikalavimus bankams, siekdamas suderinti finansų sektorių su ES žaliojo kurso tikslais. 2024 m. 38 % bankų paskolų portfelio buvo skirta tvariems projektams, tokiems kaip atsinaujinanti energetika ar energijos efektyvumo didinimas.
Lietuva taip pat siekia, kad iki 2030 m. 45 % elektros energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių šaltinių. 2022 m. JAV ir Lietuvos energetikos ministerijos pasirašė memorandumą, kuris padės modernizuoti Lietuvos elektros sistemą pagal LA100 modelį. Profesionalams, dirbantiems su investicijomis, tai atveria galimybes investuoti į vėjo ir saulės energijos projektus, kurių grąža siekia 6–8 % per metus.
Ko tikėtis 2025–2030 m.?
Žvelgiant į ateitį, Lietuvos finansų rinka turės prisitaikyti prie kelių iššūkių. Demografinis nuosmukis ir toliau mažins darbo jėgos pasiūlą, todėl investicijos į automatizaciją ir dirbtinį intelektą taps prioritetu. 2025 m. fintech sektorius Lietuvoje augs 15 %, prognozuoja Lietuvos bankas, o tokios įmonės kaip Revolut Bank UAB, užimanti 19,3 % rinkos dalies, stiprins konkurenciją.
Infliacija 2025 m. turėtų stabilizuotis ties 3 %, tačiau palūkanų normos išliks aukštos – EURIBOR prognozuojama 3,5 %. Tai reiškia, kad kintamų palūkanų paskolų mokėjimai augs, o profesionalai turės aktyviau konsultuoti klientus apie rizikos valdymą.
Lietuvos finansų rinka – kaip geras lietuviškas cepelinas: sotus, bet reikalauja įgūdžių, kad nesudegtum valgydamas! Statistika rodo, kad turime tvirtą pagrindą, bet iššūkiai, tokie kaip demografija, infliacija ar P2P rinkos rizikos, reikalauja budrumo. Profesionalams tai metas blizgėti – šviesti klientus, siūlyti inovatyvius sprendimus ir nebijoti rizikuoti. Juk, kaip sakoma, kas nerizikuoja, tas negeria šampano!
