Gegužės pradžioje Kultūros centro dailės galerijoje atidaryta Astos Baltia tapybos paroda. Paveiksluose – moteris, motina. Šią parodą galerijos šeimininkas Egidijus Darulis surengė Motinos dienos proga.
Asta Baltia rašo, kad piešia ji nuo tada, kiek save pamena. Intensyvus dailininkės kūrybinis kelias prasidėjo Vokietijoje. Su šia šalimi susijęs jos asmeninis ir kūrybinis augimas bei tobulėjimas. Čia atrasta dailė, kaip terapijos studijos.
Autorę labiausiai domina žmogaus kūrybinė galia, menas – kaip kalba, kuria galime kalbėti, kai patirtys nepakyla iki verbalinio lygio. Todėl kūryboje svarbiausias vaidmuo tenka tai informacijai, kuri ateina iš labai toli, iš labai gilių asmenybės sluoksnių ir piešinyje įsikūnija kaip archetipinė žmonijos patirtis per simbolį ir pačią atlikimo techniką. „Kiekviena drobė yra lyg atskira biografija, su nuolat pasikartojančiu leitmotyvu: čia susitinka žmogiškosios būties trapumas ir amžinybės dvelksmas“ – rašo Asta Baltia.
Egidijus Darulis, kalbėdamas apie autorės kūrybą sako, kad savo požiūriu ji patriotiška ir demonstruoja ypatingą pagarbą motinai. Jos tapyba iš pirmo žvilgsnio yra minimalistinė, visi darbai, tarsi, būtų iš molio, žemių. Viskas subraižyta, lyg būtų sena, sudėvėta. Tai darydama autorė siekia, kad jos kūriniai primintų senovinę gryčią. Kūryboje ji kalba apie senas tradicijas, emocijas. Ir kokių emocijų negali išsakyti žodžiais, autorė gali nutapyti.
Kiekvienas parodos žiūrovas gali pratęsti dailininkės kūrybą, interpretuodamas kūrinį ir visiškai kitaip pamatyti paveikslą. Todėl autorė užsimena, kad jeigu žmogus priėjęs prie kūrinio pasakys – pamačiau save, tikslas, kurio siekta tapant – pasiektas. Nes dailininkė nori, kad kiekvienas kūriniuose pamatytų savo vaikystę – praeitį, kaimą.
Šią parodą pakeis tradicinė Ukmergės krašto dailininkų, menininkų, fotografų paroda, kuri kasmet atidaroma prieš miesto šventę.
Arvydas Pėšina
