Ukmergės rajono Garbės piliečio vardo suteikimo sąlygose ir tvarkoje (Ukmergė, 2010 m. lapkr. 18 d.) nurodoma, kad šis vardas yra suteikiamas už „ypatingus nuopelnus ir pastangas bei išskirtinį indėlį į Ukmergės rajono mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinio vystymo bei kitas sritis ir aktyvią visuomeninę veiklą“. Kokie jie tie ypatingieji nuopelnai, dokumente nepaaiškinta, belieka susivokti pačiam, ar tai žmogiškosios gyvybės išgelbėjimas, ar vardan Ukmergės rajono gerbūvio atsisakymas savo asmeninės pensijos, ar dar kas nors. Nepaaišaiškintas teiginys ir – „pastangos“. Ką dokumento autoriai turėjo mintyse tai nurodydami, iš pateiktos frazės išeina, kad Garbės piliečio vardo suteikimui pakaks ne paties rezultato, bet jo siekiamybės – pastangų? Vadinasi už gerus norus…
Na ir svarbiausia, nėra paaiškinta koks gi tas „išskirtinis indėlis“, už kurį bus suteikiamas minėtas garbingas vardas? Kokiu mato vienetu jis bus matuojamas ar nustatomas? Visa tai dokumente nėra įvardinta, vadinasi, visa tai turės nuspresti būsimoji komisija. O tai jau skamba atleiskite nekaip, verčia susimastyti ir šyptelėti žinant savivaldybėje pristeigtų komisijų kompetencijas ir jų nuveiktus darbus…
Verta autorių paklausti ir apie dokumente įvardintą sampratą – „Ukmergės rajono mokslas“. Atrodo, kad tokios srities ar ūkio šakos Ukmergės rajone iš viso nėra, ji neegzistuoja. Kultūra yra, švietimas vėlgi yra, bet mokslas, kaip institutas ar atskira švietimo šaka atrodo, nėra vystomas…
Prie visų keistokų dokumento sampratų, ne kaip nuskamba ir – „socialinio vystymo“ sritis. Kas tie Ukmergės socialiniai vystytojai? Gal tai švietimo ar socialiniai darbuotojai, Karito savanoriai ir panašiai? Rodos ne. Ukmergiškiams aišku viena, kad Ukmergės rajono socialinės srities „vystytojai“ yra rajono savivaldybės Tarybos nariai ir jos Administracijos pareigūnai. Tad negi už pastarųjų vienokius ar kitokius spręndimus jiems, dar ir garbingą vardą? Šioje srityje atrodo laimėjimų nepasiekta, statybos ir statybos, įstaigų patalpų rekonstrukcijos ir pan.
Abejotina yra ir dar viena dokumento frazė – „ir aktyvią visuomeninę veiklą“. Kaip čia suprast? Nejaugi kuriant ateities Ukmergę visuomeninė veikla yra tik pavainikis, priedas prie kitų sveikatos, švietimo, ūkio ar kultūros etatinių sričių? Tapusi antraeile ir ne esmine veika kuriant krašto gerbūvį? Argi bendruomeniniai pasiekimai, tai ne kasdienis darbas kultūros, švietimo ir socoialinėje srityse? Nejaugi visuomenininkai mūsuose numenko ir tapo tik priedu prie etatinių kultūros, sporto ir kitų sričių darbuotojų? O jeigu šiuolaikinis pilietis vienoje ar kitoje srityje turintis kvalifikaciją, inovatyvumą, eilę metų visuomenės labaui dirba niekieno neįvertintus, atseit visuomeniniais pagrindais „menkesnius“ darbus, ką, jis jau be etatinio darbo nebus pagerbtas, nebegali pretenduoti į Ukmergės Garbės piliečio titulą?
O kaip su daugiavaike mama, išauginusią, išmokslinusią Lietuvos ateičiai dorus piliečius, ji jau negalės būti pagerbta didžiaja Garbe? Ar ūkininkas, už harmoniją, susiklausymą su gamta, pasiekimus žemės ūkyje, krikščionišką tradicją ir ekologiją, etninio palikimo išsaugojimą ir perdavimą savo vaikams, ką jis niekada Ukmergėje nebus įvertintas Garbe? Pagerbtas kaip lygus tarp kitų lygių?
Nerimą sukelią na tikrai išskirtinė dokumento nuostata, kad „Garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas tiek gyvam, tiek mirusiam“. Va čia tai bent, jokios moralinės atsakomybės prieš išėjusius Anapilin. Kertama iš peties, veliamasi į bereikalingus ir niekam nenaudingus veiksnius ir pamastymus. Palikime mirusius ramybėje, jei iki šiol jiems gyviems esant jų nepagerbėme, tai čia Ukmergės valdžių veiklos brokas. Ir nereikia prieš šiuos žmones, ar jų giminaičiams atrodyti geradariais bei dėkingais. Jei mirę asmenys nusipelnė pagerbimo, tai ir pagerbkime juos prasmingai, deramai – surinkime veiklos medžiagą, išleiskime leidinėlius, surenkime atsiminimo ir pagerbimo vakarus ir t.t.
Nesigręžkime į praeitį, gerbime gyvuosius, tuos kurie šiandien yra šalia, kurie daro gerus darbus nūdienoje, nes antraip geri (ir šito negalime paneigti), valdiški norai padvelkia šalčiu, giliu sovietmečiu…
Na ir pabaigai dar vienas pastebėjimas dėl Garbės piliečio apdovanojimo ir jo teisių. Pasirodo – išskirtinei, nusipelniusiai Ukmergės kraštui asmenybei pakaks – „ženkliuko ir pažymėjimo įteikimo, įrašymo į Ukmergės rajono garbės piliečių knygą ir informavimo visuomenei“. Garbės pilietis turės šias teises: „dalyvauti (stebėtojo teisėmis) ir pasisakyti Savivaldybės tarybos bei jos komitetų posėdžiuose, lankytis visuose miesto teritorijoje vykstančiuose renginiuose, kuriuos organizuoja Savivaldybės institucijos, nemokamai“. Skaitai ir netiki savo akimis, kiek nedaug tam Garbės piliečiui reikia, ženkliuko, apsilankymo Taryboje ir lia lia lia. Tai ir viskas už jo nuopelnus kraštui? Matyt per menki yra jo nuopelnai, kad tik tiek bus įvertinti.
Štai kelios grupelės jaunėlių ir pagyvenusių architektų už dviejų savaičių skubos eskizinius štrichus kaip jie įsivaizduoja Ukmergės piliakalnio papėdę, susišlavė solidžią 20 tūkstantėlių sumelę ir kaip sakoma vargo nepajautė… O ką būsimų Ukmergės Garbės piliečių dešimtmečių darbai menkesni ir negali būti taipogi pinigine išraiška bei suma įvertinti? Ir pagaliau, kas gi tie parengto, pateikto ir jau priimto atsakingo ir svarbaus visai tolimesnei Ukmergės apdovanojimų tradicijai dokumento autoriai? Ukmergės kultūros skyriaus vedėjas ir komanda? Kažkaip nesitiki, kad tai galėjo padaryti už jį aukštesnieji pareigose valdininkai. Piaras puikus, norai ir ketinimai solidūs, tik kultūrinio išsilavinimo ir kvalifikacijos trūksta (o gal ir visai nėra?). O mums eiliniams belieka nepykti, nes ir „šaukštai“…
Tad gerb. ukmergiškiai, diskutuokime, įtakokime bent būsimuosius siūlymus valdžiai, jos spręndimus! Keiskime ir viskas keisis tik į gerą!..
