Anatolij Kuprijaškin, Ukmergės neįgaliųjų sporto klubo “Vilkmergė” vadovas, yra vienas iš pretendentų šiemet laimėti Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimą. Visą savo gyvenimą pašventęs sportui, dabar vyras rūpinasi klubo narių užimtumu ir sveikata.
Kasmet Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimai yra teikiami už pasiekimus keturiose nominacijų srityse: žmogiškojo kapitalo ugdymo, visuomeninio kapitalo (pilietiškumo) ugdymo, finansinio-gamybinio kapitalo stiprinimo bei socialinės infrastruktūros vystymo srityse.
Nominacijų steigėja ir apdovanojimų organizatorė – Vilniaus regiono plėtros taryba ir jos partneriai.
Gyvenimą paskyrė sporto klubui
1987 m. įkurtas neįgaliųjų sporto klubas “Vilkmergė” šiuo metu vienija 43 žmones. Neseniai 70-metį atšventęs Ukmergiškis Anatolij Kuprijaškin yra šio sporto klubo vadovas. Buvęs sunkumų kilnotojas, pats patyręs sunkią galvos smegenų traumą, gerai supranta, kaip jaučiasi neįgalieji, ir kasdien stengiasi jiems padėti.
Klubo veiklos prandžioje sportininkas iš pradžių tik organizuodavo varžybas, tačiau 1990 m. pasitraukus tuometiniam klubo vadovui iš pareigų, buvo išrinktas sporto klubo pirmininku.
Dabartinis vadovas pasakoja, kad šių pareigų iš pradžių nenorėjo, jos atrodė labai sunkios, tačiau žmonės jį įkalbėjo. Sakė, kad jis esąs pats iniciatyviausias ir labiausiai atsidavęs klubui, todėl turėtų prisiimti vadovavimo atsakomybę.
Dabar savo klubo narius A. Kuprijaškin vadina šeima ir neįsivaizduoja be jų savo gyvenimo: “Aš savo šeimos neturiu, todėl jie man kaip šeima. Jau virš 20 metų čia mano gyvenimas.”
Įsikūrus “Vilkmergės” neįgaliųjų sporto klubui, jam priklausė kur kas daugiau žmonių nei dabar. Klubo nariai, dalyvaudami savo grupių varžybose, dažnai iškovodavo medalius. Tačiau dabar turnyruose dalyviai pagal tarptautines taisykles griežtai skirstomi į fizinės negalios kategorijas, todėl dalis klubo narių neteko galimybės dalyvauti varžybose. Tad klubo nariais liko tik patys iniciatyviausi bei varžybose galintys dalyvauti nariai.
A. Kuprijaškin teigia, kad šiuo metu aktyviai sportuoja tik 25 jų klubo nariai. Pašnekovas mano, kad norint paskatinti visus neįgalius žmones sportuoti, Lietuvoje reikėtų leisti varžybose savo grupėse dalyvauti visiems neįgaliesiems neskirstant jų į kategorijas.
Sportas keičia neįgaliųjų gyvenimą
“Vilkmergės” sporto klubas kultivuoja net 9 sporto šakas: bočią (sportinis žaidimas su rutuliais), tenisą, lengvąją atletiką, šaudymą, strėlyčių mėtymą, biliardą, šaškes, šachmatus, plaukimą ir netgi žūklę. A. Kuprijaškin pasakoja, jog esant poreikiui susitaria su vietos sporto stadionu, kultūros rūmais ir vidurinėmis mokyklomis dėl galimybių sportuoti jų patalpose. Klubui taip pat padeda savanoriai, buvę sportininkai, kurie nebegali sportuoti, tačiau gali treniruoti kitus.
Aktyvi sportinė veikla neįgaliesiems ne tik naudinga fiziškai, bet ir užpildo jų laisvalaikį. “Tai užimtumas. Įsivaizduokit žmogų vežimėlyje ar su fizine negalia visą dieną sėdintį namuose? O čia ateina, pažaidžia. Pas mus viskas yra: biliardas, šaškės, šachmatai, tenisas…“, – dėsto vadovas.
Labiausiai tarp neįgaliųjų papilitusi sporto šaka yra bočia. Šį žadimą iš Švedijos į Lietuvą atvežęs A. Kuprijaškin tapo jo pradininku. ”Aš buvau 15 neįgaliųjų nusivežęs į Švediją ir jiems šis sportas labai patiko, kadangi jį gali žaisti kievienas – tiek stovintis, tiek sėdintis vežimėlyje. Svarbu, kad galėtum mesti rutulį”, – pasakoja sporto klubo vadovas. Bočia žaidžiama lygioje aikštėje, pertvaromis padalytoje į takus. Tikslas – ridenti rutulį taip, kad jis sustotų kuo arčiau mažojo rutulio, esančio nustatytoje tako vietoje.
A. Kuprijaškin turi bočios teisėjo kategoriją bei Lietuvos čempionatuose užima vyriausiojo teisėjo pareigas. Aktyvus sportininkas teisėjauja ir 1-os kategorijos rankų lenkime bei sunkumų kilnojime. “Būdamas invalidu veteranų jėgos trikovės Lietuvos čempionate tarp sveikųjų užėmiau 1 vietą!”, – turi kuo didžiuotis sportininkas.
Sportas keičia neįgaliųjų gyvenimo kokybę. “Viklmergėje” yra žmonių, kurie ateję į klubą vos vaikščiojo, o dabar puikiai valdo kūną, patys vaikšto, atsisėda. Kiti atėjo sverdami vos 55 kg, o sportuodami pasiekė 70 kg svorį.
“Žmonės čia būdami yra labai laimingi, važinėja į varžybas. Turime Lietuvos čempionų, olimpinio komiteto narių, ir aš patenkintas”, – džiaugsmais dalinasi A. Kuprijaškin. Per metus jis surengia 2-3 respublikinio lygio varžybas, o klube biliardo, šaškių, šaudymo varžybos bei teniso turnyrai vyksta nuolatos. “Vienas baigiam, kitas pradedam, – entuziastingai pasakoja vadovas, viską laiką skiriantis sporto klubo veiklai organizuoti, – Žmonės taip laukia tų varžybų, kad net klausinėja: “O mane paimsi?”. Visų negaliu paimti, tad vieną kartą vieni važiuoja, kitą kartą kiti.”
Per ilgą gyvavimo laiką “Vilkmergė” išugdė ir nemažai prizininkų. Didžiausią pergalę klubo nariai iškovojo tapdami tarptautinio bočios čempionato nugalėtojais. Narių gretose taip pat yra Lietuvos bočios čempionatų prizininkų, žūklės prizininkų bei daugkartinis plaukimo varžybų nugalėtojas.
Pasigenda savivaldybės dėmesio
Tik įkurtam “Vilkmergės” neįgaliųjų sporto klubui iš pradžių buvo paskirtos geros patalpos Ukmergėje, Kauno gatvėje, bet teko išsikraustyti ten įsikūrus mokesčių inspekcijai. Vėliau “Vilkmergė” veikė Kultūros rūmuose, tačiau ir iš ten buvo iškeldinta. Galiausiai neįgaliųjų sportinei veiklai patalpos buvo paskirtos Vienuolyno gatvėje, kur klubas gyvuoja ir dabar.
Tai vienas nedidelis kambarys, kurį būtina remontuoti. Trupa sienos, netvirtos durys, langai. A. Kuprijaškin norėtų ten pat įsirengti ir biurą, bet deja, neturi galimybių. Visi baldai taip pat surinkti iš labdaringų žmonių. “Visa laimė, kai Ukmergėj visi mane pažįsta. Būdavo, nueinu, ten paprašau, ten paprašau, – kalba “Vilkmergės” vadovas, – O dabar jau sunkiau, visai kita sistema. Nueinu, duoda kartais kokį 20 litų ar saldainių, sausainių šventei ar varžyboms…”
O remontui pasidaryti nei lėšų, nei jėgų neužtenka. “Kažkiek padariau pats, kažkiek padėjo sveikesni nariai”, – pasakoja A. Kuprijaškin, demonstruodamas kuklią sporto klubo patalpą, kurią kartu su neįgaliaisiais lopė savo rankomis.
Nors Ukmergės rajono savivaldybė “Vilkmergės” klubo veiklą palaiko, kartais skiria šiek tiek pinigų varžyboms, išskiria patalpas turnyrams, bet A. Kuprijaškin pripažįsta, kad finansavimo neužtenka. “Deja, neturim ir mašinos vykti į varžybas”, – apgailestauja vadovas. Jis pasakoja, kad transporto nuolatos tenka ieškoti. Kartais nuveža vienintelis automobilį turintis klubo narys. O klubo vadovas išgali užmokėti tik už kurą, ir tai pasak jo, ne visoms varžyboms užtenka.
Klubą apiplėšė nusikaltėliai
Tarsi kova už būvį būtų lengva, šią vasarą į “Vilkmergės” neįgaliųjų sporto klubą įsilaužė nusikaltėliai. A. Kuprijaškin pasakoja, kad tai buvo paaugliai chuliganai. “Išlaužė duris, daug ką pavogė, sudaužė kompiuterį – nors senas buvo, bet vistiek naudingas – įsivaizduokit, kokie žmonės…”, – apgailestauja klubo vadovas.
Visos patalpos buvo aplaužytos, apdaužytos, pavogtos 6-7 prizinės taurės. Pasak A. Kuprijaškin, nors jis nurodė įtariamuosius, policija nesiėmė jokių veiksmų nusikaltimui ištirti ir pritrūkus įrodymų uždarė bylą.
“Kaip galima iš neįgaliųjų vogti? Padėti jiems reikia”, – apmaudo neslepia klubo vadovas.
Nesiliaus ieškojęs finansavimo
Šiuo metu vadovas į klubą siekia pritraukti ir naujų narių. Vieni žmonės jau sulaukė garbaus amžiaus ir sportuoti pasidarė pernelyg sunku, o naujų ateina labai mažai. “Būna, pakviečiu žmones tiesiog gatvėje, jei matau, jog su negalia. Bet turintys negalią iš prigimties sportuoti dažniausiai nenori. O tokių labai daug”, – teigia A. Kuprijaškin.
Pasakodamas apie sporto klubo ateitį A. Kuprijaškin sakė nežinąs, kaip klubas gyvens nuo 2012 metų, nes keičiasi klubo finansavimo tvarka. Anksčiau “Vilkmergę” rėmė parolimpinis komitetas ir iš dalies Ukmergės rajono savivaldybė. O nuo 2012 m. visą finansavimą turi teikti vienintelė savivaldybė. Sumažėjus finansavimui, bus sunku išvažiuoti į varžybas, suremontuoti klubo patalpas, netgi sumokėti komunalinius mokesčius.
Tačiau A. Kuprijaškin pasiduoti neketina ir sako ieškosiąs būdų, kaip finansuoti neįgaliųjų sportą ir varžybas.
###
Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimai – sausio 16 d. 15:00 val.
Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimai pradėti organizuoti dar 2003 m. Šiemet, 9 kartą juos organizuoja Vilniaus regiono plėtros taryba. Įteikimo ceremonija įvyks sausio 16 d. 15:00 val. Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje.
Pretendentų anketas šiems apdovanojimams teikia aštuonios (buvusios Vilniaus apskrities) savivaldybės: Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės savivaldybės, taip pat Vilniaus regiono profesinių sajungų bei darbdavių atstovai. Šiemet gautos 53 siūlomų pretendentų anketos.
Kasmet Kunigaikščio Gedimino apdovanojimai yra teikiami už pasiekimus keturiose nominacijų srityse: žmogiškojo kapitalo ugdymo, visuomeninio kapitalo (pilietiškumo) ugdymo, finansinio-gamybinio kapitalo stiprinimo bei socialinės infrastruktūros vystymo srityse. Nominacijų steigėja – Vilniaus regiono plėtros taryba ir jos partneriai.
Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė
