Per visą nepriklausomybės laikotarpį žmonės Ukmergėje dar nėra gyvenę geriau, sako šio rajono meras Darius Varnas. Pasak savivaldybės vadovo, Ukmergėje nėra problemų, yra tik iššūkiai. Vienas jų – jaunų šeimų, gyventojų ir, svarbiausia, darbuotojų pritraukimas. Tiesa, savivaldybės tarybos opozicija tikina, jog yra ir daugiau neišspręstų klausimų, susijusių ne tik su specialistų trūkumu, bet ir su kelių būkle, atliekų tvarkymu bei nepalankia demografine savivaldybės situacija.
„Ukmergė gyvena tikrai, galiu pasakyti, labai gerai. Tikriausiai per visą nepriklausomybę dar nėra gyvenusi taip gerai. Manyčiau, todėl, kad gyvename labai geroje strateginėje vietoje, kadangi 70 kilometrų spinduliu gyvena 1,2 mln. gyventojų“, – laidoje „ELTA kraštas“ kalbėjo Ukmergės rajono meras.
„Kažkokių rimtų problemų neturime, mes viską išsisprendžiame patys. Mūsų biudžeto surenkamumas yra 100 proc., 105 proc. kiekvienais metais. Mes net per pandemiją gerai rinkome biudžetą, nes pas mus yra labai daug verslo, labai daug statosi“, – kalbėjo D. Varnas.
Visuomenėje dažnai vyrauja nuomonė, jog mažesniuose miestuose, toliau nuo didmiesčių, itin sunku susirasti darbą, tačiau meras tikina, jog Ukmergėje darbo galimybių apstu.
„Taip, pas mus rašo, kad nedarbo lygis siekia 7,4 proc., bet aš tai vadinu nenoru dirbti (…). Darbo vietų pas mus tikrai yra daug“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu Ukmergės rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Giedrius Auglys sako, jog savivaldybės situacija neturėtų būti piešiama tokiomis šviesiomis spalvomis. Konservatoriaus teigimu, iššūkių savivaldybėje yra ir daugiau.
„Nors pastaraisiais metais matomas stiprus judėjimas į priekį, kelių būklė mieste vis dar kelia iššūkių. Atliekų tvarkymo srityje po teismo sprendimo, panaikinusio vidaus sandorį su savivaldybės įmone, atsirado papildomų iššūkių paslaugos organizavime“, – Eltai sakė G. Auglys.
Gyventojus bando pritraukti įvairiomis paskatomis
Kaip pasakoja meras, gyventojus į Ukmergę bandoma pritraukti įvairiomis finansinėmis paskatomis, kuriamomis reklamomis, vaizdo įrašais. Šios priemonės, pasak D. Varno, itin efektyvios – į Ukmergę atsikrausto vis daugiau žmonių.
„Mes šiaip darbuotojus stengiamės pritraukti, turime taryboje pasitvirtinę tokią gyventojų pritraukimo programą (…). Mes leidžiame reklamą apie Ukmergę, kaip gera Ukmergėje gyventi, kad čia ir darželiuose, ir mokyklose pilna vietų, kad švarus, žalias miestas. Iš tikrųjų, atrodo gal, kad čia tik miestelis, bet iš 60 savivaldybių esame 13 pagal (…) žmonių skaičių. Paskutiniais metais gyventojų pas mus jau yra padidėję 1,8 tūkst.“, – kalbėjo Ukmergės meras.
Birželio mėnesį, skaitydamas metinį pranešimą Seime, prezidentas Gitanas Nausėda daug dėmesio skyrė ir regionų atskirties problemai. Apie būtinybę stiprinti regionus ne kartą yra pasisakę ir praėjusių metų pabaigoje darbą pradėjusios Vyriausybės atstovai.
Savo ruožtu Ukmergės rajono meras tikina, jog žmones į šį regioną bandoma pritraukti įvairiomis finansinėmis paskatomis bei kai kurių įsikūrimo išlaidų kompensavimu. Tiesa, pasak D. Varno, gyventojus ypač padeda privilioti ir jau kurį laiką kuriamos socialinės reklamos.
„Pagal tą programą galima susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) už penkerius metus (…). Jeigu jūs gyvenate kažkur kaime ir norite pasistatyti namą, o ten, pavyzdžiui, nėra centralizuotų valymo įrenginių, vandentiekio, tai mes vien už valymo įrenginius kompensuojame 2 tūkst. eurų (…), už gręžinius 1,6 tūkst. eurų, tai praktiškai išeina, kad čiut ne už dyką viską galima pasidaryti (…). Turime nusimatę žmonėms, kurie ateina gyventi į Ukmergę, labai daug paskatų – net Žalgirio arenoje buvome paleidę daug įrašų, tai peržiūrų buvo virš 3 mln.“ – kalbėjo D. Varnas.
Pasak jo, tokios reklamos yra itin paveikios. Mero teigimu, tai rodo ir vienas konkretus pavyzdys.
„Buvo net tokia labai įdomi, juokinga istorija, kai prie savivaldybės durų jau stovi moteriškė su dviem tašėmis ir sako: aš atvažiavau iš Klaipėdos. Išgirdusi mūsų tą reklamą, ji įsivaizdavo, kad (…) mes iš karto duodame butą, darbą, daug pinigų. Ir žmogus jau ateina čia kaip į rojų gyventi. Ne, sakom, truputį ne taip yra“, – pasakojo D. Varnas.
Tiesa, konservatorius G. Auglys išaugusį vietos gyventojų skaičių aiškina kiek kitaip. Pasak jo, tai veikiau nulėmė ne siūlomos finansinės paskatos ar platinamos socialinės reklamos, o realybės neatitinkantis trečiųjų šalių piliečių gyvenamosios vietos deklaravimas.
„Ukmergėje veikia gyventojų skaičiaus stabilizavimo programa. Viena iš priemonių – galimybė gyventojams, atsikėlusiems į Ukmergės rajoną ir čia deklaravusiems gyvenamąją vietą, susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Tačiau GPM susigrąžinti norinčiųjų per metus būna vos kelios dešimtys“, – sakė TS-LKD atstovas.
„Praėjusių metų gyventojų skaičiaus padidėjimui įtakos turėjo tai, kad transporto įmonės savo valdomuose nekilnojamojo turto objektuose deklaravo daug trečiųjų šalių piliečių. Yra atvejų, kai viename bute deklaruota daugiau nei tūkstantis asmenų. Demografiniai rodikliai išlieka nepalankūs – per 2024 metus gimė kiek daugiau nei 200 gyventojų, o mirė tris kartus daugiau“, – tikino G. Auglys.
Kol kas nei medikų, nei pedagogų trūkumo nejaučia
Nors Lietuvoje įvairių specialistų, tokių kaip pedagogai ar medikai, trūkumas jau kurį laiką yra viena aktualiausių problemų, D. Varnas tikina, jog Ukmergė rado būdą šiems iššūkiams įveikti ir kol kas nei švietimo, nei sveikatos priežiūros sistemos specialistų trūkumo nejaučia.
„Šiai dienai keleto medikų buvo trūkę, bet mes turime tikrai puikią medikų pritraukimo programą (…). Mes rezidentams sumokame už mokslus, padengiam apie 80 tūkst. eurų per metus, jeigu yra poreikis“, – kalbėjo jis.
Mero teigimu, tokiu būdu mokslai kasmet būna finansuojami 5–7 būsimiems specialistams.
„Jis čia įsipareigoja kokius penkerius metus dirbti Ukmergėje pilnu etatu, tai mes mokame papildomai kiekvienais metais po 5 tūkst. eurų. Jeigu medikas sugalvoja įsikurti Ukmergėje, tai mes sumokame iki 25 tūkst. – prisidedame prie būsto įsikūrimo, namo statybos (sumos – ELTA). Tas tikrai irgi pasijautė“, – aiškino savivaldybės vadovas.
Pasak D. Varno, skirtingai nei daugelyje savivaldybių, Ukmergėje pedagogų trūkumas dar nėra jaučiamas. Tiesa, meras akcentuoja, jog šiuo metu dirbantys pedagogai artėja prie pensinio amžiaus, tad būtina užtikrinti, jog būtų kuo juos pakeisti ateityje.
„Šiai dienai mums tikrai užtenka mokytojų. Aišku, mes turime tą programą, kad mes apmokame 50 proc. mokslo, jeigu kažkoks pedagogas studijuoja būtent kažkokius švietimo mokslus, bet, aišku, aš matau, kad turime 54 metų mokytojus (…). Aš matau, kad mokytojai irgi pavargsta, nori sau pagyventi (…). Tai mes turime bėgti įvykiams už akių ir turėti pasiruošę tų žmonių (…), kuo pakeisti tuos mokytojus“, – kalbėjo D. Varnas.
Tuo metu savivaldybės tarybos opozicijos lyderis G. Auglys tikina, jog naujų specialistų, ypač kai kurių švietimo disciplinų ekspertų, trūksta jau dabar.
„Medicinos paslaugos rajone užtikrinamos pakankamai, tačiau naujų specialistų vis dar trūksta. Šiais metais pradėta įgyvendinti medikų pritraukimo programa – kiek ji bus veiksminga, paaiškės ateityje. Panaši situacija ir švietimo srityje – nors bendras pedagogų skaičius pakankamas, tam tikrose disciplinose specialistų trūkumas juntamas kasmet. Švietimo bendruomenei tenka ieškoti kūrybiškų sprendimų, kaip užpildyti šias spragas. Šiemet pastebimas ir būsimų pirmokų skaičiaus mažėjimas, ypač mažesnėse rajono mokyklose“, – kalbėjo konservatorius.
Naujienų agentūra ELTA kovą vykusiu apsilankymu Šilutėje pradėjo iniciatyvą „ELTA kraštas“, kuria siekiama skirti didesnį dėmesį šalies regionams.
ELTA planuoja per metus aplankyti bent 10 Lietuvos regionų ir per šias keliones parengti įvairaus formato turinio savo prenumeratoriams.
Austėja Paulauskaitė (ELTA)
Laidos nuoroda „YouTube“: https://www.youtube.com/watch?v=eOh8lRhhP58
