Yra toks momentas vakarėlio metu, kai visi šiek tiek nutyla. Įprasti pokalbiai apie projektus ar „kas ką veikė savaitgalį“ išgaruoja ore, kai žaidimo vedėjas pakviečia užsimerkti… Prasideda naktis, o mafija bunda. Atmosfera įsielektrina. Akimirkai visi tampa nebe vadovais, administratorėmis ar IT specialistais – o išdavikais, detektyvais, šnipais, gydytojais.
Būtent čia slypi „Mafijos“ žaidimo fenomenas – jis sukuria situaciją, kurią prisiminsite ilgiau nei bet kurį įmonės seminarą. Ne dėl rezultatų, o dėl emocijų.
Kuo šis žaidimas išskirtinis, kai kalbame apie komandų vienijimą?
Tai ne klasikinė komandos formavimo užduotis, kurioje reikia statyti bokštą iš makaronų ar pernešti balioną neįmanomais būdais. Mafija yra veidrodinis pasaulis, kuriame išryškėja neformali įmonės struktūra. Kas tampa lyderiu, kai titulai nebegalioja? Kas tyliai valdo visą eigą? O kas – tikrasis aktorius biure?
Retai kalbama, kad šis žaidimas padeda pažinti komandos šešėlius – tuos, kurie nematomi, bet nepakeičiami.
Ne tik bendravimas, bet ir pasąmonės treniruotė
Įprasta galvoti, kad komandos formavimo žaidimai stiprina komunikaciją. Tačiau „Mafija“ veikia giliau – žaidėjų pasąmonėje. Čia suaktyvėja intuicija, netikėtas empatijos pojūtis ir net giluminis žmogaus elgsenos skaitymas. Kai žaidimas tampa intensyvus, o sprendimai – greiti, atsiskleidžia kita, žmogiškai įdomesnė darbuotojų pusė.
Ir štai kur viduryje tekstas natūraliai įsipina: mafija žaidimas – tai ne tik pramoga, bet ir netikėtai paveiki mokymosi forma, sugebanti atverti kolektyvinius sluoksnius, kurių nepasieks joks formalus susitikimas.
Mažai girdėtos priežastys, kodėl šis žaidimas turi vietą kiekvienoje įmonėje
- Kultūrinis dekodavimas. Žaidimas padeda pamatyti, kaip skirtingos asmenybės reaguoja į spaudimą – tai vertinga dirbant tarpkultūrinėje komandoje.
- Psichologinis saugumas. Net ir intrigos kupiname žaidime dalyviai jaučiasi saugiai, nes žaidybinis kontekstas leidžia eksperimentuoti be realių pasekmių.
- Neverbalinio bendravimo lavinimas. Žaidimo metu svarbu ne tik tai, ką pasakai, bet kaip laikai rankas, kaip žiūri.
- Kūrybinio melo menas. Skamba paradoksaliai, tačiau gebėjimas „meluoti“ žaidybinėje aplinkoje ugdo kūrybišką mąstymą ir padeda kurti autentiškesnius naratyvus kasdienybėje – pristatymuose, pardavimuose ar derybose.
- Mikroreakcijų analizė. Daug dalyvių pastebi, kad žaidimas ugdo jautrumą niuansams – mikro mimikai, tonui, pauzei.
Ką reiškia „maža įtampa“ kolektyvui?
Įdomu tai, kad švelni įtampa grupėje – kaip ir druska maiste – reikalinga. Ji stimuliuoja, aktyvina ir net padidina kolektyvo neuroplastiškumą. Tyrimai rodo, kad trumpalaikis smegenų įsitraukimas į fiktyvą (fantazijos aplinką) skatina ne tik geresnį tarpusavio ryšį, bet ir didesnį emocinį atsparumą stresinėse situacijose.
