Filme „Kaliausė“ pasakojama apie nykstančias kaliauses kaimuose. Kažkada jos saugodavo laukus nuo šernų. Tačiau šiandien jų vis mažiau. Todėl filmo autoriai, važiuodami traukiniu ir pamatę daug kaliausių, išlipo, susitiko su kaimo gyventojais. Taip gimė filmas.
2009 metais geriausiu pripažintas dokumentinis filmas „Upė“ pasakoja apie valdžios pamirštą kaimą – Jonavos rajone esančius Saleninkus. Iki artimiausios gyvenvietės keliu – 12 kilometrų. Todėl žmonės norėdami pasiekti parduotuvę, vaikai – mokyklą, pasirinko artimiausią maršrutą – keliasi per Nerį. Nes niekas nepasirūpino pastatyti tilto.
Medžiaga filmui filmuota metus ir tris mėnesius. Tris – keturis mėnesius filmavo kitoje upės pusėje. Tik tada, kai žmonės pradėjo domėtis kas čia daroma, filmo kūrėjai pasiryžo aplankyti kaimą.
Filmo autoriai pasakojo, kad bet kuriame Lietuvos kampelyje galima rasti tokių paprastų, kaip ir filmuose, žmonių. Tačiau kai kuriuos prakalbinti pakankamai sudėtinga. Bet filmo kūrimas – ne vien žmogaus kalbinimas. Todėl filmą sukurti kartais trunka iki 3-5 metų. O kartais pradėjus kurti vieną filmą, išeina kitas. Tačiau kūrėjams patinka toks gyvenimas – gyventi kartu su filmų herojais.
