Birželio 4 d. grupė Jasiuliškių socialinės globos namų gyventojų, lydimi socialinių darbuotojų Oksanos, Vidos, socialinių darbuotojų padėjėjų Dianos ir Gražinos bei vairuotojo Alvydo, aplankė senąjį Vilnių.
Ekskursijos maršrutas prasidėjo sostinės širdyje – Katedros aikštėje. Aplankėme Šv.Stanislavo ir Vladislavo arkikatedrą baziliką, grožėdamiesi atstatytais ir jau veikiančiais Valdovų rūmais, Šv. Onos bažnyčios kuorais, pasukome Bernardinų sodo link. Bernardinų sodas pasižymi unikalia gamtos padėtimi Vilnios žemupio kilpoje, nepakartojama glaudžia apsuptimi Senamiesčio architektūros ansamblių ir už upės dunksančių mitologinių kalvų. Drauge su Vilniaus pilių ir Kalnų parkais jis sudaro vienintelį tokį istorinį želdynų kompleksą, gaubiantį pačią Lietuvos valstybingumo širdį.
Iš centro, pasukę Naujosios Vilnios link, vykome į Pavilnių regioninį parką. Papietavę, kopėme į Pūčkorių atodangą. Tai valstybės saugomas gamtos paminklas. Puoselėjant ir išlaikant natūralius kraštovaizdžio elementus, nekeičiant natūralios aukščių ir grunto sudėties struktūros, bei augalijos įvarovės 2013m. atlikti atodangos atnaujinimo ir sutvirtinimo darbai. Kitas svarbus aspektas – sukurtos sąlygos šį pažintinį objektą lankyti neįgaliesiems, žmonėms su judėjimo negalia įrengta serpantino konfigūracijos nuovaža link atodangos viršaus.
Grįžę į Vilnių, vairuotojo Alvydo iniciatyva, stabtelėjome prie Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Tai pats garsiausias Vilniaus baroko paminklas. Bažnyčia iš išorės daili, bet nėra kažkuo išskirtinė, o štai vidinė erdvė tikrai labai harmoninga. Bažnyčios vidaus dekoras yra unikalus visos Europos mastu. Čia esama biblinių, istorinių, mitinių ir alegorinių figūrų, įvairių tautų luomų bei profesijų veikėjų, fantastinių ir tuo pat metu demoniškų būtybių, dangaus kūnų, gyvūnų, augalų, karo ženklų, liturginių bei kasdieninių daiktų.
Įsigiję suvenyrų, truputį pavargę, bet laimingi ir pilni įspūdžių, laižydami gaivius ledus, pasukome į namų pusę.
Socialinė darbuotoja Vida Olšauskienė
