Pradžia Gyvenimas Vykdome sveikatos rėmimo projektą

Vykdome sveikatos rėmimo projektą

290
0

Vykdydami Ukmergės rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Fizinis aktyvumas skatina sveiką senėjimą“ rugpjūčio 26 dieną dalyvavome LPS „Bočiai“ Kėdainių bendrijos sporto šventėje „Aktyvus senjoras“, kuri buvo skirta bendrijos penkerių metų veiklos sukakčiai ir Kėdainių 650 – sioms įkūrimo metinėms, kurios čia švenčiamos rugpjūčio 20 – rugsėjo 11 dienomis paminėti.

Atvykome į miesto parką, kuriame buvo organizuota šventė. Pažadėtą ekskursiją po parką vedė, buvusio dvaro istoriją mums pasakojo Birutė Nekrošienė. Į parką įėjome pro senuosius dvaro įvažiavimo vartus. Dvaro sodyboje iki šių dienų išlikęs tik peizažinio tipo parkas, kur alėjos, keliukai bei vandens telkiniai suprojektuoti netaisyklingų, lenktų formų, o ne išlaikantys simetrines linijas, kaip geometriniai. Ilgiausiai – 275 metus – Kėdainiai buvo didikų Radvilų rankose. Jų pastatytą medinį dvarą sudegino švedai XVIII a. pradžioje. 1811 m. Kėdainiai atiteko grafo Pranciškaus Čapskio nuosavybėn. Grafas P. Čapskis neatstatė sugriauto Radvilų dvaro, bet įkūrė naują dvaro sodybą dešiniajame Dotnuvėlės upės krante. 1844 m. Marijonas Čapskis (1816-1875) pastatydino mūrinius dvaro rūmus. Tada buvo įveistas peizažinis arba angliškas parkas, o išplatintoje Dotnuvėlės vagoje įrengti tvenkiniai.

Birutė pasakojo, kad numalšinus 1863 m. sukilimą Kėdainių dvaras buvo konfiskuotas. M. Čapskis apkaltintas sukilimo rėmimu ir ištremtas į Sibirą. 1866 m. dvaras atiteko rusų armijos generolui, karo inžinieriui grafui Eduardui Totlebenui. Šis iš pagrindų perstatė dvaro rūmus, padidino ir aptvėrė parką, išplėtė gėlynus. Karams su Turkija atminti ir parkui papuošti apie 1880 m. pastatė aivaną (mečetės terasa su plokščia perdanga, laikoma kolonų), mečetę ir minaretą (28 m). Pasakojama, kad iš minareto šeimininkas rodydavo svečiams savo valdas, parką. Išliko tik minaretas, kuris yra iki šiol vienintelis atskiras minaretas Lietuvoje. Čia pat yra Kėdainių geležinkelio stotis, pastatyta 1871 m. Liepojos – Romnų (šiaurės Ukraina) geležinkelio atšakoje. Tai įgalino susisiekimą su Vilniumi, Šiauliais, Liepoja bei Sankt Peterburgu. Taip XIX a. pabaigoje Kėdainiai tapo svarbiu Lietuvos geležinkelių tašku. Šiandien tai yra Vilnius – Klaipėda geležinkelio linija.

Nepriklausomos Lietuvos metais Kėdainių dvaras buvo išparduotas, o jo centre įkurtas žirgynas. 1923-1927 m. rūmuose veikė mokytojų seminarija. Dvaro sodyba labai nukentėjo Antrojo Pasaulinio karo metu. 1944 m. liepą traukdamiesi vokiečiai susprogdino centrinius dvaro rūmus. Pokario laikotarpiu iki Lietuvos nepriklausomybės čia, kaip ir Ukmergėje, buvo vadinamas „gorodokas“.

Miesto parke šiuo metu įrengti ir rekonstruoti pėsčiųjų ir dviratininkų takai, pastatytas pėsčiųjų tiltas per Dotnuvėlės upelį į minaretą, įrengtas naujas parko aikštelės ir takų apšvietimas, yra aikštelės riedučių ir riedlenčių mėgėjams, įrengti 3 m aukščio pasilaipiojimo kalniukai. Pastatyta scena, amfiteatras, prieplauka ir vaikų žaidimų erdvės. Parkas užima 37,26 ha plotą. Karštą dieną valandos pasivaikščiojimas parko medžių paunksmėje suteikė tikrą malonumą.

Renginį pradėjęs bendrijos pirmininkas Kęstutis Nekrošius pristatė svečius: LR Seimo narį Viktorą Fiodorovą, Kėdainių rajono savivaldybės merą Valentiną Tamulį, mero pavaduotoją Paulių Aukštikalnį. Šventę varpo dūžiais atidarė meras. Prie svečių sveikinimų prisidėjo klubo pirmininkas Valmantas Naraškevičius, garbės pirmininkė Valerija Naraškevičienė.

Prieš pradedant sportines varžybas kineziterapeutė Santa Vareikienė raumenų apšilimui pravedė komandų dalyviams mankštą. Rungtis pradėjome varžybomis tarp komandų (po 10 narių), kas greičiau subėgios su tarp kojų suspaustu kamuoliu. Toliau nešiojome popierinėmis stiklinėmis vandenį iš vieno kibiro į kitą, sustoję rateliu nepaleisdami rankų lindome pro gimnastikos lanką, varėmės gimnastikos kamuolį, varžėmės prie smiginio lentos. Vėliau išbandėme savo taiklumą mėtydami ant kuolelių metalinius žiedus, plaukimo ratus, dviračio kamerą. Į parinktą vietą reikėjo numesti plastikinius diskus. Pabaigoje reikėjo taikliai sumėtyti plastikinius kamuoliukus į bulvių krepšį. Linksmas varžybas pravedė S. Vareikienė.

Vėliau šeimininkai pakvietė pietų. Vaišino skaniu perlinių kruopų troškiniu su mėsa, kepta vištiena, namine gira, bandelėmis, raugintais agurkais…

Dalyviai buvo apdovanoti įvairiomis nominacijomis. „Senjoras – snaiperis“ atiteko V. Naraškevičiui, „Vandennešiai“ – klubo komandai. K. Nekrošius klubui ir pirmininkui įteikė padėką už partnerystę vykdant Kėdainių rajono savivaldybės remiamą projektą „Senjorai – aktyvūs fizinių veiklų dalyviai“.

Viso renginio metu visus linksmino nenuilstantis vokalinis instrumentinis ansamblis „Ašarėna“ (vad. Gitana Adomavičienė).

Nuoširdžiai dėkojome šeimininkams už informatyviai, aktyviai, puikiai praleistą popietę.

Janina Badokienė

Ankstesnis straipsnisKTU MAGISTRANTŪROS studijos
Kitas straipsnisPrasidėjo futbolo sezonas

Rašyk atsakymą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia