Birželio 29 d. LPS „Bočiai“ Ukmergės klubas „Viltis“ susitiko su LPS „Bočiai“ Alytaus miesto bendrijos (pirm. Dalia Petrukaitienė) nariais, kurie lankėsi Ukmergės krašte. Svečius pasitikome prie įvažiavimo į Ukmergę.
Padovanojome draugams ekskursiją su gidu po miestą. Muziejininkas Vladas Kovarskas pradėjo ekskursiją nuo dabartinio muziejaus pastato istorijos. Patraukėme prie piliakalnio. Čia svečiai klausėsi pasakojimo apie miesto pavadinimo atsiradimą, kūrimosi istoriją. V. Kovarskas atkreipė mūsų dėmesį prie lauko estrados esančias pastato liekanas. Čia pasirodo buvo žydų pirtis, skirta ritualiniam apsivalymui.
Pasivaikščiojome po Ukmergės senamiestį. Gidas pasakojo, kad tai yra urbanistikos paminklas, turintis charakteringų to meto statinių. XIX pabaigoje, smarkiai įtakotas iš carinės Rusijos atėjusia istorizmo banga, miesto centras buvo užstatytas neogotikos, neorenesanso, neobaroko, neoklasicizmo stiliaus mūriniais pastatais.
Sustojome Žvejų gatvėje. Čia klausėmės istorijų apie prekybos vystymąsi, turgus, karčiamas. Istoriją papildė pasakojimas apie žydų ir lietuvių muštynes, kurios prasidėjo nuo nesuderėto rogių pirkimo. Muštynės buvo žiaurios, nes žuvo žmogus. Vyko teismas. Byla liko archyvuose, taip ir buvo sužinota apie įvykį. Kita istorija apie iš kepyklos į ligoninę vežiojamą duoną. Taip atsitiko, kad duonai vežti niekaip neatsirado tinkamos dėžės. Tai vežėjas pasirūpino gauti karstą. Kurį laiką taip ir važinėjo.Tačiau gyvavo prietaras, kad sutikti vežimą su karstu negerai – atsitiks nelaimė. Tada reikia praeiviui sustoti, vyrui nusiimti kepurę, žegnotis. Miesto valdžia gavo skundą, ir toks duonos vežiojimas buvo nutrauktas. Dar sužinojome, kad čia pat yra Medžiotojų gatvė, kurioje nėra nei vieno namo.
Žydų gausumą Ukmergėje, kaip pasakojo muziejininkas, lėmė sėslumo riba, kurią XVIII a. nustatė Rusijos imperijos vyriausybė, siekdama užkirsti kelią žydų skverbimuisi į didžiąsias Rusijos provincijas ir apsaugoti Rusijos verslą nuo žydų konkurencijos. Tai buvo vakarinė imperinės Rusijos dalis, kuriai priklausė ir Lietuva. Ukmergėje XIX a. pabaigoje apie 60 proc. gyventojų sudarė žydai, tarpukariu – apie 40 proc. Svečiai apžiūrėjo žydiško paveldo pastatus – buvusią didžiąją sinagogą (sporto centras), buvusią pradinę Talmud-Tora mokyklą (tolerancijos centras), kuri buvo skirta žydų berniukams, kilusiems iš neturtingų šeimų. Klausėmės pasakojimo apie turtingų ir neturtingų žydų bendruomenės narių gyvenimą.
Sustojome prie švč. Trejybės bažnyčios. Išklausėme pasakojimą apie pijorus, bažnyčios istoriją. Čia gidas kalbėjo ir apie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, sentikių maldos namus.
Svečių laikas buvo ribotas, tai ekskursiją turėjome baigti. Pietauti klubo nariai ir alytiškiai rinkosi į Optima 13 piceriją. Klausėmės pirmininkės D. Petrukaitienės pasakojimo apie alytiškių veiklą, meno saviveiklos kolektyvus. Apie klubo „Viltis“ gyvenimą kalbėjo klubo pirmininkas Valmantas Naraškevičius, garbės pirmininkė Valerija Naraškevičienė. Surengėme trumpą klubo vokalinio ansamblio „Gija“ (vad. V. Naraškevičius) ir alytiškių ansamblio „Svajonė“ (vad. D. Petrukaitienė) koncertą.
Svečiai dar turėjo aplankyti Krikštėnų ir Taujėnų dvarus, tad atsisveikinome. Buvome pakviesti atvykti į Alytaus bočių veiklos 30-mečio minėjimo šventę rugsėjo 17 d. Pažadėjome atvykti.
Janina Badokienė
